Senos sielos išsiskiria įgimtu, būdingu tik joms „subrendimu“. Jos eina per gyvenimą taip, lyg jų akys būtų matę kur kas daugiau, negu būtų galima tikėtis pagal nugyventus jų metus, net jei jų labai mažai. Senos sielos supranta, kad gyvenimas yra kur kas daugiau, negu galvoti, su kuo susitikti ar kuo apsirengęs kas nors iš pažįstamų. Jos supranta, kad gyvenimo prasmė ne tame, kiek pinigų yra banko sąskaitoje ir kokia mašina stovi prie durų (ir ar ji yra išvis). Bet kokia sena siela į santykius žiūri kitaip, negu visi kiti. Šiuo atveju (kaip ir visur kitur) jos yra panašios į seną ąžuolą – tokios pat nepalaužiamos, patikimos, įspūdingos ir stiprios.
1. Senos sielos myli protingai
Senos sielos todėl ir senos, kad jos išgyveno daugybę įsikūnijimų. Per tuos įsikūnijimus jos patyrė visas įmanomas asmeninių santykių formas ir variantus. Jų pasąmonėje sukaupta didžiulė „duomenų bazė“, prie kurios jos gali prisijungti bet kuria akimirką. Jos patyrė ir karštą dramą, ir romantines akimirkas, ir visa tai seniai peraugo. Jos neieško jokių formalių romantinių žaidimų ir paviršutinio flirto. Ne, joms reikalingas tikras gyvenimo palydovas – kažkas, su kuo galėtų pasidalinti savo požiūriu į gyvenimą ir gyvenimo kelią.
2. Senos sielos kur kas daugiau supranta apie savo pačių pažeidžiamumą
Ankstesniuose įsikūnijimuose senosios sielos vaidino visus įmanomus vaidmenis santykiuose. Jos daužė svetimas širdis, buvo tos, kurių širdys buvo sudaužytos ir dabar jos intuityviai jaučia, kada asmeniniai santykiai neatneš įtrauktoms į juos sieloms laimės. Paprasčiau kalbant, jos neturi laiko toksiškiems santykiams.
3. Senos sielos žino, ko joms iš tikrųjų reikia
Senos sielos savo išsivystyme nuėjo taip toli, kad jau seniai jų elgesyje nėra egoistinių impulsų. Jos neieško partnerio, kuris geriau šalia jų atrodo. Jos nesutinka pasitenkinti kuo nors mažiau, negu tikru, giliu sielų ryšiu. Jos žino, kad tokioms „antrosios puselės“ paieškoms reikia daug laiko ir jos sutinka palaukti.
4. Senų sielų akys mato pačią jūsų esmę
Kada jūs sėdite už stalo kavinėje ar restorane su sena siela, jūs tikrai pastebėsite, kad kai šis žmogus pažvelgia jums į akis, jūs matote jose supratimą to, kas jūs iš tikrųjų esate. Toks įspūdis, kad jis jau seniai – ir gerai jus žino. Ir ne tik jus.
5. Senos sielos priima ir gerbia partnerį
Sena siela supranta, kad gyvenimo kelias jos „antrosios puselės“ nebūtinai bus toks, kaip jos. Jos supranta, kad į viršūne veda daug kelių ir kiekviename jų yra savos kliūtys ir sava rizika.
Jos niekada nelaikys savo mylimo žmogaus vietoje tik dėl to, kad jų požiūris į gyvenimą visiškai sutampa –vietoj to jos apdovanos jį kokiu tik įmanoma įkvėpimu ir palaikymu.
6. Senoms sieloms neatrodo, kad partnerių sėkmė kažkokiu būdu grasina jų pasitikėjimui savimi
Tiems, kas jiems brangus, senos sielos nori paties geriausio – visada ir bet kokiomis aplinkybėmis. Jos nežaidžia su savo partneriais nuodingų žaidimų, norėdamos parodyti savo valdžią. Jos supranta, kad kuo geriau bus jų gyvenimo palydovams, tuo geriau bus ir joms pačioms. Senos sielos nori iškelti savo partnerį iki padangės ir padėti jam tapti savo paties geriausia versija.
7. Senos sielos susidūrusios su kliūtimis nenuleidžia rankų
Senos sielos supranta, kad bet kokie santykiai reikalauja laiko, pastangų ir energijos. Jos žino, kad idealių santykių nebūna ir tam, kad jie būtų sėkmingi, kartais reikia ką nors paaukoti.
Senos sielos problemas asmeniniuose santykiuose mato kaip galimybę augti. Jos žino, kad po to, kai jie kartu pereis ugnį ir vandenį, jų ryšys taps tik stipresnis.
8. Senos sielos linkę į depresiją
Senos sielos daug pamatė šiame ir ankstesniuose gyvenimuose ir neša sunkią naštą. Neįmanoma paaugti, nepažvelgus porą-trejetą kartų į bedugnę.
Aplinkinių žmonių poelgiai nuvylė jas ne vieną ir ne du kartus. Joms liūdna, kai mato, kaip aplinkiniai žmonės vėl ir vėl daro tas pačias klaidas. Jos žino, kad šis ciklas bus kartojamas vėl, vėl ir vėl. Ir tai jas liūdina.
9. Senos sielos nežiūri į meilę su šaltu racionalumu
Senos sielos jei jau myli, tai myli iš tikrųjų. Jos ne iš tų, kurios išmaino savo antrą pusę į „naujus baldus“, kai santykių naujovė nusigludina ir jau nebekelia buvusių aštrių jausmų. Jos vertina ne naujovę, o tą gilų, ilgai trunkantį ryšį, kurį galima užmegsti tik su žmogumi, su kuriuo jie tvirtai nusprendė susieti visą savo gyvenimą.
Jos ne šarkos, džiaugsmingai besimetančios ant bet kurios blizgančios smulkmenos. Greičiau jau jos pelėdos, aiškiai matančios savo tikslą net tamsoje.
10. Senos sielos žino, kad meilė būna ne tik romantiška
Senos sielos supranta, kad romantiška meilė – viso labo tik viena iš meilės išreiškimo formų ir meilė negali apsiriboti tik ja. Jos gali jausti gilų ryšį su gyvūnais ir net su augalais. Jos kuriam laikui gali net nusigręžti nuo romantinės meilės, kad išsilaisvintų nuo supančios ją dramos ir egoistinių impulsų, kurie joms atrodo smulkmeniški.
Apskritai, senos sielos mūsų pasaulyje – lyg retas deimantas vertingame aptaise, kurį atradote sendaikčių turguje, pilname pigių padirbinių. Santykiai su sena siela ne visiems. Tai ne paprasta meilė, o meilė suaugusiems. Ir jeigu jums pasiseks užmegsti ryšį su sena siela, jūs iškart suprasite, kad jos meilė jums nėra greitai pralekianti ar trumpalaikė ir su ja jausitės iš tikrųjų saugiai – pakankamai, kad be baimės galėtumėte realizuoti savo svajonę, žinodami, kad bet kuriuo metu gausite visą įmanomą palaikymą.
Parengė: Būrėja Roma Vičienė
Šaltinis: Mėnesiena: Būrimas kortomis