Dėl to, kad moterys mieliau žvalgosi į aukštus vyrus, o ne į ,,mažuosius princus”, nereikėtų stebėtis. Priekaištauti būtų galima tolimiems protėviams, o gal net pirmykščiams instinktams. Aukštesni dėdulės visada turėjo didesnes galimybes nukauti mamutą ar nugalėti kovoje aštriadantį tigrą. Ir jų palikuonys būdavo stiprūs ir sveiki.
Tačiau mūsų dienomis ,,mamutienos” lengvai galima nusipirkti bet kuriame prekybos centre, o su aštriadančiais tigrais šių dienų stipruoliai kovoja nebent kompiuteriniuose žaidimuose.
Nepaisant to, moterys linkusios žemus vyrus nuvertinti: toks partneris nebus tikras gynėjas ir patikimas maitintojas. Greičiau jau tokie vyrukai pažadina motiniškus instinktus… O visai be reikalo. Visokių yra – vadinasi, visokių ir reikia.
Ir vis tik labai norėtųsi reabilituoti vyrus, kuriems likimas pašykštėjo didesnio ūgio. (Kalbama tik apie tuos, kurių ūgis nesiekia 170 cm.). Trumpalaikiam meilės romanui dailioji lytis renkasi aukštesnius, tačiau santuokiniam gyvenimui – žemus vyrus.
Antropologas dr. B. Powlawskis teigia, kad aukštesni vyrai turi aukštesnę socialinę padėtį, daugiau uždirba ir yra sveikesni. Evoliucijos psichologas dr. N. Naeve oponuoja, sakydamas, kad aukštaūgiai nebūtinai bus geri žmonės, patikimi partneriai, ištikimi sutuoktiniai.
Visgi visur ir visada yra malonių išimčių. Apskritai, moterys žiūri į bendrą vaizdą – koks vyro ūgis, kaip jis rengiasi, kaip kalba, koks išsilavinimas, ką jis veikia gyvenime.
Reikia pripažinti, kad žemi vyrai dažniausiai būna labai patrauklūs. Jie daug labiau vertina santykius, nes daug dažniau būna atstumiami dėl žemo ūgio. Žemesnių vienišų vyrų yra kur kas daugiau nei aukštų. O tai reiškia, kad yra iš ko rinktis. Negaiškite laiko…
Tokie vyrai labai dėmesingi ir rūpinasi savo moterimi. Turi gerą stiliaus jausmą, rengiasi kur kas geriau nei aukštieji jų broliai. Jie yra ryžtingesni ir todėl gyvenime pasiekia daugiau. Dėl šio komplekso dažnai būna uždaresni, skiria daugiau laiko savišvietai, todėl yra labiau apsiskaitę, turi geresnį išsilavinimą, geresnes pareigas. Jie atidesni klausytojai, visada prisimins jūsų gimtadienį ar draugystės sukaktuves. Su tokiais vyrais nebūna liūdna, nes jų puikus humoro jausmas.
Yra daugybė žemų vyrukų, kurie pasiekė karjeros aukštumų ir pelnė moterų meilę:
Leonardas Pobedonoscevas – 173cm
Deividas Norvilas – 162cm
Tomas Cruise’as – 170 cm
Nicolas Sarkozy – 165 cm
Dustinas Hoffmanas – 167 cm
Al Pacino – 170 cm
Atminkit tik viena, jei mielą, nuostabų, protingą ir charizmatišką vyruką jūs atstumiat tik dėl to, kad jūsų pora iš šono atrodys juokingai, tai pats laikas pamiršti pasenusius stereotipus. Prancūziškos poros dažniausiai būna laimingos, o santuokos – sėkmingos.
Jacqueline Kennedi įnirtingai varžėsi su Maria Callas, kad pavyktų ištekėti už mažo senstelėjusio Aristotle Onassio. Gal ne tik dėl to, kad tasai buvo milijonierius. Geriausio visų laikų komiko Charlio Chaplino ūgis nesiekė 160 cm, bet tai jam nekliudė būti donžuanu. W. A. Mozartas irgi buvo nedidukas, bet jo muzika ir šiandien žavi klausytojus.
Napoleonas Bonoparte’as ūgiu tikrai nebuvo apdovanotas. Tačiau turėjo tiek ambicijų, kad pakeitė pasaulio istoriją. Jam priskiriamas žymusis posakis: ,,Jei negaliu tapti didelis, tai tapsiu didingas”. Psichologai net turi tokį terminą ,,Napoleono kompleksas”. Tai reiškia, kad žemi vyrai, bandydami kompensuoti žemą ūgį, tobulina savo asmenybę. Tik taip jie gali pranokti savo aukštuosius konkurentus.
Manoma, kad moteris tik pasąmoningai žavi dideli vyrai, kasdienybėje joms visai nereikia supermanekeno. Kur kas svarbiau vidinė stiprybė, aštrus protas, gebėjimas siekti tikslo ir rodyti dėmesį.
Dar vienas įdomus dalykas. Neaukšti vyrai yra apdovanoti malone, susijusia su ,,Amūro reikaliukais”. Pagal visur ir visada egzistuojančią ,,kompensacinę tvarką” – kai vienur trūksta, tai kitur su kaupu pridedama – mokslas įrodė, kad žemaūgiai lenkia aukštuosius savo vyriška galia.
Ne tas didis, ką gamta apdovanojo aukštu ūgiu ir išraiškingais raumenimis. Didis yra tas, kuris turi didelę dvasią.