Kiekviena stipri meilė neatsiranda ir nesibaigia iš karto, ji turi vystytis ir pereiti tam tikrus etapus: nuo įsimylėjimo iki brandžios prisirišimo fazės. Taip pat ir nelaiminga meilė, jeigu ji buvo stipri, vystosi ir pereina tam tikras fazes.
Išsiskyrimo su mylimuoju ir meilės mirties išgyvenimą galima suskirstyti į penkias stadijas, kol dvasinis skausmas visai išblėsta. Šioms stadijoms įveikti psichologai negali pasiūlyti universalaus recepto, kuris tiktų visiems. Kiekvienas turi surasti savą kelią. Skirkite sau laiko susigaudyti savo jausmuose.
1 stadija: pirmieji požymiai, kurie ignoruojami
Pirmomis gresiančio išsiskyrimo savaitėmis ar mėnesiais bendravimas vyksta ne visai taip, kaip įprasta. Pastabos, užuominos ar gestai sužadina negerą jausmą, kurį mes nuslopiname, išstumiame ir sąmoningai atmetame. Toks elgesys – perdėm žmogiškas. Mes nenorime įsileisti šito jausmo. Kartais mes nusiraminame po pokalbio, kai atrodo, kad pavyko kažką išsiaiškinti. Mes vengiame pažvelgti faktui į akis. Tačiau, atvirai pasakius, ta negera nuojauta išlieka. Tai mes prisimename vėliau.
2 stadija: išsiskyrimas arba meilės skausmo paralyžius
Kai partneris prabyla apie išsiskyrimą, mes iš pradžių būname tarsi sustabarėję. Jaučiame bejėgiškumą ir tuštumą, jaučiame stiprėjantį skausmą ir nusiminimą, tampame nepajėgūs blaiviai mąstyti. Kasdienius rutininius rūpesčius ir darbus atliekame automatiškai ir mechaniškai. Gyvenimas už skausmo ribų tampa miglotas. Mes negalime sąmoningai suvokti visko, ką darome. Mes tik funkcionuojame. Vėliau prisimindami klausinėjame savęs, kaip apskritai buvo įmanoma taip gyventi.
Šioje fazėje svarbu suvokti ir susitaikyti su išsiskyrimo faktu ir praradimo skausmu. Ieškokite žmonių, kurie padėtų pažvelgti tiesai į akis.
3 stadija: derybų etapas arba aktyvumas
Po sąstingio fazės įvyksta prasiveržimas, mes imame aktyviai veikti, darome viską, kas šauna į galvą, kad užkirstume kelią katastrofai ir išvengtume išsiskyrimo. Dalijame pažadus ir ieškome kompromisų, nesvarbu, kokia kaina. Mes galėtume paaukoti patys save, kad išgelbėtume santykius. Išbandome viską, kad tik sulauktume reakcijos – nesvarbu, geros ar blogos, teigiamos ar neigiamos. Svarbu matyti kito jausmus, kuriuos galėtume interpretuoti. Dėl to mes galime tapti dar labiau pažeidžiami ir jaustis dar labiau apleisti. Šioje fazėje praradimo skausmas gali užplūsti bangomis, praeiti ir vėl sugrįžti dar stipresnis.
4 stadija: prisipažinimas arba įniršis, kupini praradimo skausmo
Nejudame nei pirmyn, nei atgal. Ir turime sau tai prisipažinti. Viskas praėjo. Šioje praradimo fazėje mes pasiekiame dvasinio skausmo kulminaciją. Kankiname save priekaištais, kaltinimais ir savigrauža. Nirštame ir pykstame viduje. Valgyti, gerti, dirbti ir miegoti pasidaro sunku. Nusivylimas gilus. Mes puoselėjame ambivalentiškus jausmus ir reaguojame daugiau emocionaliai nei racionaliai. Ir vis dėlto: dažnai užtenka šitos fazės, kad pažadintume savyje vidinę energiją, veiklos troškimą, norą kurti. Įniršį galima perdirbti intensyviai sportuojant, rašant ar užsiimant kūrybiniais darbais.
Taip pat skaitykite:
5 stadija: susitaikymas arba neviltis
Tikrasis „gedėjimas“ prasideda tada, kai mes viduje susitaikome su meilės pabaiga. Tai – sunkiausia praradimo skausmo stadija. Kiekvienas ją išgyvena savaip. Vieni užsisklendžia savyje, kiti skuba leistis į naujus meilės nuotykius, ieškoti naujo žmogaus. Šioje fazėje pradedame analizuoti išsiskyrimo priežastis ir stengiamės pasimokyti iš klaidų. Stengiamės pamažu atgauti pasitikėjimą savimi ir galutinai pereiname nuo „mes“ suvokimo prie „aš“ mąstysenos. Meilės skausmas pamažu silpsta, bet kartais gali dar bangomis sugrįžti. Susitaikymas bus pasiektas, kai pradėsime gyventi savo asmeninį gyvenimą ir kai skausmo bangos visai nebeužplūs arba taps retos ir silpnos.
