Kaladis (lot. Caladium) – tai ajerinių šeimos augalas, natūraliai augantis Pietų Amerikoje. Natūralioje gamtoje suskaičiuojama 15 šio augalo rūšių, tačiau namuose auginami vos kelių rūšių kaladžiai. Šių augalų priežiūra nėra labai sudėtinga, tačiau būtina laikytis tam tikrų priežiūros taisyklių, kurios užtikrins, kad kaladis gyvuos metų metus.
Pagrindinės kaladžių rūšys
Dvispalvis kaladis yra vienas populiariausių, o šio augalo porūšių yra ne taip ir mažai. Gėlių augintojai gali rinktis Hercules kaladį, pasižymintį pilkšvais šviesiai žaliais lapais ir ryškiai rožinėmis dėmėmis, Beethoven kaladį šviesiai žaliais lapais ir raudonomis gyslomis, Emmelin kaladį ryškiai žaliais lapais ir sidabrinėmis netaisyklingomis gėlėmis arba Juno kaladį su tamsiai žaliais lapais ir žaliomis ar rudomis gyslomis. Taip pat gana populiarus Humboldo kaladis strėliškai kiaušiniškais lapais ir įvairaus dydžio dėmėmis bei Šomburgo kaladis su sidabriškomis dėmėmis tarp gyslų. Nepriklausomai nuo pasirinktos kaladžio rūšies, šių augalų priežiūra yra labai panaši, todėl svarbiausia laikytis tam tikrų šių augalų priežiūros principų.
Tinkama vieta
Kaladis geriausiai jausis prie lango rytinėje ar šiaurės vakarų pusėje. Kaladžiui labai patinka ryški pasklidusi šviesa, tačiau karštomis vasaros dienomis šį augalą būtina saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Vasaros laikotarpiu kaladis gali būti laikomas balkone ar terasoje, tačiau šį augalą vertėtų pasaugoti nuo lietaus ir skersvėjo.
Oro temperatūra
Vasaros laikotarpiu kaladžiui labiausiai tinka ne aukštesnė nei 25 laipsnių Celsijaus temperatūra, o rudenį šiam augalui reikės vėsesnio oro – tinkamiausia temperatūra svyruoja nuo 16 iki 18 laipsnių Celsijaus. Svarbu žinoti, kad kaladžiai yra itin jautrūs temperatūros pokyčiams, todėl šiems augalams būtina sukurti tinkamą aplinką.
Taip pat skaitykite:
Laistymas
Nuo pavasario iki rudens kaladis laistomas gausiai, tačiau svarbu pasirūpinti, kad žemė nebūtų pernelyg drėgna. Rudenį prasideda ramybės laikotarpis, todėl šiuo metu laistymas turi būti retesnis (žiemos laikotarpiu galite apskritai nelaistyti kaladžio, nebent oro temperatūra bus aukštesnė nei rekomenduojama).
Oro drėgmė
Kaladis mėgsta drėgną orą, todėl patalpose, kuriose oras yra labai sausas, augalas gali imti skursti. Kad taip nenutiktų, naudokite oro drėkintuvą, arba po vazonu pastatykite padėklą su šlapiu keramzitu arba drėgnomis samanomis. Šiltuoju metų lauku kaladžio lapus galima apipurkšti minkštu šiltu vandeniu, tačiau tai vertėtų daryti tik esant sausam orui.
Trąšos
Kaladis tręšiamas balandžio-rugpjūčio mėnesiais, nes šiuo laikotarpiu kaladžio augimas yra intensyviausias. Šį augalą rekomenduojama tręšti skystomis kompleksinėmis trąšomis, skirtomis augalams su dekoratyviniais lapais.
Dauginimas
Kaladis dauginamas dukteriniais stiebagumbiais arba sėklomis. Jei nuspręsite kaladį dauginti sėklomis, tai vertėtų daryti vasario mėnesį. Paruoškite lapinės žemės, durpinės žemės, puveningos žemės ir smėlio mišinį, kuriame pasėkite paruoštas sėklas. Šiek tiek palaistykite ir pastatykite į šiltą vietą (jei reikia, galite apdengti plėvele, kuri paskatins greitesnį sėklų dygimą). Jei oro temperatūra bus 25-30 laipsnių Celsijaus, sėklos turėtų sudygti per 25-30 dienų. Palaikykite tinkamą dirvožemio drėgmę – paviršinį žemių sluoksnį karts nuo karto apipurkškite vandeniu.
Taip pat skaitykite:
Jei kaladį dauginsite dukteriniais stiebagumbiais, didelius gumbus supjaustykite į keletą dalių, kurių kiekviena privalo turėti po pumpurą. Pjūvio vietas pabarstykite medžio anglies milteliais. Sodinkite į paruoštą dirvožemį ir laikykite šiltoje vietoje.
Persodinimas
Jauni kaladžiai persodinami kasmet, vėliau – kas 2-3 metus. Kaladį rekomenduojama persodinti kovo mėnesį, nes šiuo laikotarpiu baigiasi augalo ramybės laikotarpis. Persodinimui rinkitės kiek platesnį vazoną ir paruoškite tinkamą žemių mišinį (lygiomis dalimis sumaišykite lapinę žemę, durpinę žemę, puveningą žemę ir smėlį). Persodindami augalą visuomet mūvėkite pirštines, nes kaladžio sultys gali sudirginti odą. Apžiūrėkite augalo šaknis, jei reikia, nupjaukite pažeistas jų dalis ir pabarstykite medžio anglies milteliais. Po persodinimo venkite pernelyg gausaus augalo laistymo – karts nuo karto dirvožemį nupurkškite šiltu minkštu vandeniu.
Kokį vazoną pasirinkti?
Kaladis geriausiai jausis vidutinio dydžio, ganėtinai giliame vazone. Persodinant kaladį rekomenduojama rinktis ne daugiau nei 4 cm platesnį vazoną. Bent trečdalį vazono aukščio turi sudaryti drenažo sluoksnis, kuris užpilamas paruoštu žemių ir smėlio mišiniu.
Genėjimas
Svarbu žinoti, kad kaladžio „stiprybė“ slypi jo lapuose, kurie tiekia augalui vandenį ir maistines medžiagas, todėl reikėtų vengti juos skinti. Šį augalą galima genėti tik tada, kai lapai nudžiūna (pasibaigus vegetacijos laikotarpiui).
Ligos
Jei vegetacijos laikotarpiu kaladis bus laikomas pernelyg sausame ore, augalą gali apnikti amarai. Tai – vieninteliai kenkėjai, kurie gali pakenkti šiam augalui, tačiau būtina pasirūpinti, kad jie jo neužpultų. Pernelyg didelė drėgmė – taip pat gana didelis pavojus, dėl kurio gali pradėti pūti augalo šaknys. Jei matote, kad augalas ėmė pūti, jį vertėtų skubiai persodinti į naują dirvožemį ir pašalinti pažeistas šaknis (taip pat rekomenduojama nupurkšti fungicidais).
Taip pat skaitykite:
DĖMESIO: kaladžio sultys gali sukelti dusulį ir kvėpavimo takų pažeidimus. Namuose auginamą kaladį būtina saugoti nuo vaikų ir augintinių.
