Ktenantė (lot. Ctenanthe) – tai marantinių šeimos grupei priklausantis augalas, kuris natūralioje gamtoje aptinkamas Amerikos atogrąžų regionuose. Suskaičiuojama 15 skirtingų šio augalo rūšių, kurių kelios yra auginamos ir namuose. Ktenantė yra labai panaši į kalatėją, o šių augalų priežiūros principai taip pat turi daug bendro. Taigi, ką pravartu žinoti apie ktenantės priežiūrą?
Tinkama vieta
Ktenantė labai mėgsta šilumą, todėl šiai kambarinei gėlei geriausia parinkti tokią namų vietą, kurioje ištisus metus temperatūra yra aukštesnė nei 16 laipsnių Celsijaus. Svarbu žinoti, kad skersvėjis ir staigūs temperatūros pokyčiai ktenantei gali būti tiesiog pražūtingi, todėl šią kambarinę gėlę geriausia laikyti kiek toliau nuo palangės. Vasaros laikotarpiu geriausia užtikrinti maždaug 20-25 laipsnių temperatūrą, o šaltuoju metų laiku oras gali būti kiek vėsesnis – 18-20 laipsnių. Nors šiltuoju metų laiku ktenantė gali puikiai jaustis balkone ar terasoje, tačiau čia oro temperatūra turėtų būti pakankamai aukšta (jei ji bus žemesnė nei 13 laipsnių, augalui tai gali būti pražūtinga). Ktenančių nerekomenduojama laikyti lauke: jei naktimis oras smarkiai atvės, tai gali lemti augalo žūtį.
Taip pat skaitykite:
Apšvietimas
Ktenantė mėgsta pusiau šešėlingą vietą, nes esant šviesos pertekliui ar jos trūkumui augalo lapai gali prarasti savo spalvą. Ktenantėms geriausia parinkti tokį kambarį, kurio langai yra nukreipti į rytų, šiaurės vakarų ar šiaurės pusę (žiemos laikotarpiu taip pat galima rinktis ir tokią patalpą, kurios langai yra pietinėje pusėje). Jei augalui stinga apšvietimo, jis gali linkti link šviesos šaltinio, todėl karts nuo karto augalą apsukite.
Ktenantėms su šviesiomis lapų dėmėmis reikia daugiau saulės nei kitų rūšių ktenanatėms – šiuos augalus geriausia laikyti labiausiai apšviestoje namų vietoje.
Laistymas
Šiltuoju metų laiku ktenantės laistomos gausiai, o žiemos laikotarpiu šiuos augalus vertėtų laistyti rečiau. Vasaros laikotarpiu ktenantę vertėtų laistyti kasdien, o žiemą – kas 2-3 dienas ar dar rečiau. Jei oro temperatūra yra ganėtinai žema, laistyti reikėtų tada, kai dirvožemis tampa sausas. Laistymui rinkitės tik minkštą vandenį (jei vandentiekio vanduo yra pernelyg kietas, rinkitės lietaus vandenį).
Oro drėgmė
Ktenantei reikalinga labai didelė oro drėgmė – idealu, jei patalpose palaikoma 55–75% drėgmė. Jei patalpų oras yra pernelyg sausas, rekomenduojama po vazonu pakišti padėklą su drėgnomis samanomis. Šiltuoju metų laiku ktenantę rekomenduojama reguliariai apipurkšti minkštu vandeniu. Jaunus augalus galima auginti kambariniuose šiltnamiuose ar terariumuose. Jei patalpų drėgmė yra mažesnė nei 25 procentai, ktenantei tai gali būti pražūtinga (esant tokiai drėgmei gali nepadėti ir reguliarus augalo apipurškimas).
Trąšos
Ktenantė tręšiama nuo balandžio iki rugpjūčio. Rekomenduojama rinktis skystas kompleksines trąšas, skirtas kambariniams augalams su dekoratyviniais lapais.
Naudinga žinoti, kad šių augalų negalima tręšti iš karto po persodinimo – trąšos pradedamos naudoti praėjus mėnesiui.
Trąšas patartina naudoti ne dažniau nei kartą per dvi savaites. Nepersistenkite: trąšų trūkumą ktenantei yra paprasčiau iškęsti nei jų perteklių, todėl geriausia naudoti kiek silpnesnės koncentracijos trąšas nei nurodyta rekomendacijose.
Taip pat skaitykite:
Dauginimas
Ktenantė gali būti dauginama augalo dalimis (tai geriausia atlikti pavasarį). Nupjaukite šakelę su 1-2 lapais ir pjūvio vietą pabarstykite medžio anglies milteliais. Sodinkite į paruoštą žemių mišinį, palaistykite ir apdenkite plėvele (jei oro temperatūra bus pakankamai aukšta, sodiniai galės kur kas greičiau įsišaknyti). Tokiu būdu dauginamos ktenantės prigyja per maždaug 2 savaites (ktenantė greičiausiai prigyja esant drėgnam ir šiltam orui).
Persodinimas
Ktenantę rekomenduojama persodinti kiekvieną pavasarį. Vazonas turi būti negilus, o žemių mišinys – purus. Paruoškite žemių mišinį: santykiu 2:1:1:1:1 sumaišykite lapinę žemę, durpinę žemę, puveningą žemę, spygliuočių žemę ir smėlį (taip pat galite naudoti ir azalijoms skirtą žemių mišinį). Išėmę augalą iš senojo vazono patikrinkite šaknų būklę – jei pastebėsite pažeidimų, pažeistas vietas nupjaukite aštriu peiliu ir pabarstykite medžio anglies milteliais. Augalo šaknis galite apdengti samanomis – tai padės geriau išlaikyti drėgmę.
Dažniausios ligos
Jei ktenantės lapai ima suktis, tikėtina, kad taip nutiko dėl per sauso oro ar tiesioginių saulės spindulių.
Jei pastebėtumėte, kad lapai ėmė raukšlėtis, vertėtų patikrinti oro drėgmę ar pakeisti augalo vietą.
Ktenantes taip pat gali užpulti voratinklinės erkutės, todėl būtina nuolatos stebėti, ar augalo lapai yra švarūs. Reguliariai nuvalykite augalo lapus, o pastebėję, kad ktenantę apniko kenkėjai, augalą galite nuplauti karštu (iki 55 laipsnių temperatūros) vandeniu arba drungnu muiluotu vandeniu. Jei kenkėjų kiekis yra labai didelis, neišsiversite be insekticidų, kuriuos patartina naudoti 10 dienų iš eilės.
Taip pat skaitykite:
Dar vienas dažnas susirgimas – pilkasis pelėsis, kuris gali atsirasti dėl pernelyg gausaus augalo laistymo. Jei augalas yra smarkiai pažeistas, vertėtų nupjaustyti pažeistas jo vietas, pakeisti dirvožemį ir dezinfekuoti vazoną bei naudoti fungicidus. Pilkojo pelėsio bus galia išvengti, jei užtikrinsite puikią oro ventiliaciją ir nepersistengsite laistydami augalą.
