Natūralioje gamtoje japoninės kamelijos aptinkamos Kinijos miškuose, Pietų Japonijoje, Pietų Korėjoje ir Taivane. Šie augalai džiugina pasakiško grožio žiedais, kurie gali būti baltos, rausvos ar raudonos spalvos. Japonijoje šis augalas vadinamas „yuki-tsubaki“ („sniego kamelija“), nes ji puikiai prisitaiko ir prie jūros pakrančių žemumų, ir prie kalnų aukštumų klimato. Japoninės kamelijos yra gana atsparūs augalai, todėl jų priežiūra tikrai nėra labai sudėtinga.
Šiek tiek istorijos
Šis augalas XVIII amžiuje buvo pavadintas jėzuitų kunigo ir botaniko Georgo Kamelio (Georg Kamel) vardu. Istoriniai šaltiniai rodo, kad šis augalas buvo populiarus ir gerokai anksčiau: seniausi dirbiniai, kuriuose vaizduojamos kamelijos, buvo sukurti maždaug XI amžiuje.
Kamelijų vaizdavimas meno dirbiniuose buvo itin populiarus Kinijoje, kur šios gėlės turi simbolinę prasmę. Tai – vyro ir moters meilės ir atsidavimo simbolis. Įdomu tai, kad kiekviena gėlės spalva turi savitą reikšmę: pavyzdžiui, baltos kamelijos simbolizuoja pagarbą, rausvos – ilgesį, o raudonos – meilę ir aistrą. Kamelijos sulaukė didelio populiarumo ne tik Rytuose – 1959 metais kamelija oficialiai pripažinta JAV valstijos Alabamos gėle.
Veislės
Mūsų šalyje japoninės kamelijos yra labai populiarios. Šių augalų žiedai gali būti pilnaviduriai arba tuščiaviduriai, taurelės formos. Kamelijų lapai tamsiai žali, maždaug 7 – 10 cm ilgio. Augalas gali išaugti net iki 2 metrų aukščio.
Suskaičiuojama maždaug 2000 išvestų japoninių kamelijų veislių: pavyzdžiui, „Elegans“ džiugina rausvais žiedais, kurie vietomis pamarginti dėmelėmis arba dryželiais, o „Giulio Nuccio” veislės japoninės kamelijos gali užmegzti rausvo ar raudono atspalvio žiedus su geltonais kuokeliais.
Tinkama temperatūra
Nors japoninė kamelija yra gana atspari įvairioms sąlygoms, tačiau mūsų šalyje ji negali ištisus metus augti lauke. Jei oro temperatūra tampa žemesnė nei -10 laipsnių Celsijaus, japoninei kamelijai tai gali būti pražūtinga. Geriausia šį augalą pasodinti vėsioje ir šviesioje vietoje, kur jos nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai.
Japoninė kamelija geriausiai brandina pumpurus iki 15 laipsnių temperatūroje, tačiau jiems sukrauti reikės 20-25 laipsnių temperatūros.
Žiemos laikotarpiu ideali temperatūra – maždaug 10 laipsnių. Pasirūpinkite, kad augalas gautų gryno oro ir pakankamai drėgmės. Be reikalo nesukiokite vazono, nes japoninė kamelija nemėgsta tokių pokyčių.
Laistymas
Laistymui geriausia naudoti lietaus vandenį, ištirpusį sniegą arba suminkštintą vandentiekio vandenį. Japoninėms kamelijoms visiškai netinka kalkėtas vanduo. Augalo šaknys nuolat turi būti tolygiai drėkinamos. Rudenį ir žiemą japoninės kamelijos laistomos gausiai. Pavasarį ir vasarą galima nupurkšti lapus ir pumpurus, tačiau svarbu atsiminti, kad negalima purkšti išsiskleidusių žiedų (jie gali paruduoti). Jei vasaros laikotarpiu japoninė kamelija bus laikoma lauke, svarbu ją apsaugoti nuo gausių kritulių.
Trąšos
Japonines kamelijas galima tręšti kartą per savaitę iki liepos mėnesio. Puikiai tinka azalijoms ir hortnezijoms skirtos trąšos. Šie augalai puikiai jaučiasi ir tada, jei yra tręšiami vos kartą per metus. Trąšų perteklius šioms gėlėms gali būti pražūtingas.
Genėjimas
Japoninės kamelijos įprastai nereikia genėti: ji įprastai auga kaip mažas, kompaktiškas krūmas. Jei yra poreikis, nupjaukite silpnus ir nudžiūvusius ūglius, kurie remiasi į augalo šakas.
Dauginimas
Japoninė kamelija dauginama jaunais viršūnių ūgliais, kurie dažniausiai subręsta rugpjūčio mėnesį. Pasodinti ūgliai išleidžia šaknis per maždaug 8 savaites. Kartais pasiryžtama japonines kamelijas dauginti sėklomis, tačiau tai – gana ilgas procesas, kuris ne visada duoda norimų rezultatų.
Dauguma kamelijų sėklas subrandina ankstyvą rudenį: kai ankštis pradeda po truputį skilinėti, tai reiškia, kad atėjo laikas surinkti sėklas. Pirmiausia sėklas reikia 12 valandų pamirkyti šiltame vandenyje. Sodinimui paruoštos sėklos beriamos į dirvožemį. Sėklų dygimo laikotarpiu žemė turi būti nuolat drėkinama. Dažniausiai sėklos sudygsta maždaug per 4 savaitės, tačiau kartais prireikia sulaukti pavasario, kad jos sudygtų. Geriausia sėti ką tik surinktas sėklas.
Persodinimas
Į didesnį vazoną japoninę kameliją galima persodinti kas maždaug 2-3 metus. Japoninė kamelija labai mėgsta drėgną ir rūgščią dirvą. Galite paruošti mišinį ir šių sudedamųjų dalių: viena dalis durpių, viena dalis humuso, viena dalis smėlio ir dvi dalys lapinės žemės. Taip pat galima įberti šiek tiek spygliuočių miško žemės. Persodintas japonines kamelijas rekomenduojama tręšti ne anksčiau nei po 6 savaičių.
Ligos ir kenkėjai
Japoninė kamelija nemėgsta tiesioginių saulės spindulių, sauso oro ir kieto vandens. Visa tai gali sukelti įvairius augalo susirgimus. Taip pat japoninę kameliją gali užpulti įvairūs kenkėjai, tokie kaip amarai, voratinklinės erkutės ar tripsai.
Jei japoninė kamelija negauna pakankamai drėgmės, pradeda kristi jos lapai, jei drėgmės ji gauna per daug, lapai ima ruduoti, pradeda kristi pumpurai.
Nors japoninė kamelija labai mėgsta drėgmę, tačiau laistant nereikėtų persistengti: dėl drėgmės pertekliaus gali supūti augalo šaknys (tai reikštų kamelijos žūtį). Drėgmės perteklius taip pat gali sukelti įvairias grybelines ligas, apie kurias gali įspėti pilkos ar rudos dėmės ant augalo lapų.