Kambariniai augalai suteikia namams daugiau jaukumo, tačiau ne visada yra galimybė rūpintis lepiomis gėlėmis, kurioms reikalinga gana specifinė priežiūra. Sukulentai – tai stepių ir dykumų augalai, kurie yra prisitaikę gyventi sausomis sąlygomis. Jei tokį kambarinį augalą pamiršite palaistyti, jam tikrai nieko blogo nenutiks, todėl sukulentai puikiai tinka labai užimtiems bei daug keliaujantiems žmonėms. Auginant sukulentus tereikia laikytis kelių svarbiausių taisyklių, ir galite net neabejoti, kad šie augalai jus džiugins metų metus.
Sukulentų tipai
Sukulentinių augalų rūšių yra daug ir įvairių, tačiau šiuos augalus galima klasifikuoti į kelias pagrindines grupes:
* Lapiniai sukulentai vandens atsargas kaupia storuose, vandeninguose lapuose. Šiai sukulentų grupei priskiriamos įvairių rūšių agavos, storalapiai, alavijai, kalankės, litopai, ir t.t.;
* Stiebiniai sukulentai vandenį saugo stiebe, todėl ši augalo dalis yra stora ir mėsinga. Teigiama, kad šiai sukulentų grupei priskiriama maždaug 2000 skirtingų augalų (įvairūs kaktusai, tukviai, stapelijos, ir t.t.);
* Šakniniai sukulentai drėgmę kaupia šaknyse. Šie sukulentai yra kilę iš itin gausios karpažolių šeimos, kuriai priklauso maždaug 7500 skirtingų augalų. Tiesa, ne visi karpažolių šeimos augalai yra sukulentiniai – pastarųjų suskaičiuojama apie 650 rūšių.
Taip pat skaitykite:
Tinkamas apšvietimas
Nustatyti tinkamą sukulentinių augalų apšvietimą nėra labai sudėtinga, nes tai gali išduoti šių augalų lapų spalva. Jei sukulento lapų spalva yra šviesiai žalia arba turi rausvą atspalvį, tokie augalai mėgsta ryškią šviesą, tad juos galima drąsiai statyti ant palangės. Jei sukulento lapai yra sodriai žalios spalvos, vadinasi, augalas nemėgsta tiesioginių saulės spindulių, todėl apšvietimas turėtų būti saikingas.
Temperatūra
Sukulentiniai augalai yra kilę iš šiltų ir sausų teritorijų, todėl jie mėgsta šilumą. Tokie augalai puikiai jaučiasi kambario temperatūroje, o vasarą jie gali būti išnešami į lauką, terasą ar balkoną. Svarbiausia – saugoti, kad augalas negautų per daug drėgmės bei tiesioginių saulės spindulių. Žiemos metas – ramybės periodas, tad šiuo laikotarpiu oro temperatūra turėtų būti žemesnė.
Taip pat skaitykite:
Laistymas
Sukulentinių augalų laistymas priklauso nuo metų laiko: vasarą šie augalai turėtų būti laistomi kartą per savaitę, o žiemos metu – kartą per dvi savaites. Kartais sukulentų augintojai šių kambarinių gėlių gruodžio-kovo mėnesiais nelaisto išvis, tačiau tokios gėlės atrodo kiek prasčiau, ir atsigauna tik pavasarį. Jei nuspręsite žiemos metu sukulentų nelaistyti, laistymą pradėkite tada, kai pasirodys nauji sukulento lapeliai. Geriausia sukulentinius augalus laistyti anksti ryte arba vėlai vakare. Jei sukulentai laistomi dienos metu, kuomet plieskia kaitri saulė, ant sukulento patekę vandens lašeliai gali suveikti kaip optinis lęšis, ir gali augalą nudeginti.
Sukulentų tręšimas
Sukulentų augintojai niekaip negali sutarti dėl šių augalų tręšimo: vieni teigia, kad sukulentų apskritai nereikia tręšti, o kiti mano, kad geriausia tai atlikti augalo augimo metu – tam reikėtų rinktis kaktusams bei sukulentams skirtas trąšas.
Sukulentų persodinimas
Jauni sukulentiniai augalai persodinami kasmet, o vėliau tai atlikite rečiau. Kai matysite, kad sukulento vazonėlis tapo pernelyg ankštas, persodinimą planuokite pavasario mėnesiais. Suaugę sukulentiniai augalai įprastai yra persodinami kas kelerius metus (persodinimas taip pat bus būtinas tada, jei sukulentą apniks kenkėjai).
Taip pat skaitykite:
Sukulentų dauginimas
Sukulentiniai augalai greitai ir lengvai įsišaknija, todėl jų dauginimas yra ganėtinai paprastas. Šie kambariniai augalai gali būti dauginami stiebų dalimis arba lapais: lapais paprasta dauginti kalankes, eševerijas, o stiebų dalimis – Morgano šilokus, storalapius, alavijus ir stapelijas. Svarbu žinoti, kad nupjautų auginių negalima merkti į vandenį – juos reikėtų keletą dienų padžiovinti, o tada pasodinti į drėgną substratą. Geriausias metas dauginti sukulentinius augalus – balandžio-rugpjūčio mėnesiai. Įsišaknijusius auginius rekomenduojama laistyti dažniau nei suaugusius (kas 2-3 dienas).
Eševerijos (Echeveria)
Taip pat sukulentus galima išauginti iš sėklų: paruoškite dirvą iš vienodo kiekio universalaus durpių substrato, rupaus smėlio ir perlito. Stambias sėklas suberkite ant dirvos paviršiaus, ir apipilkite 2-3 cm smėlio sluoksniu, o smulkias sėklas paberkite smėlio pviršiuje. Uždenkite vazonėlį skaidriu stiklu, plėvele arba plastiku, pastatykite po lempa. Sėklos sudygsta esant maždaug 25 laipsnių Celsijaus temperatūroje (taip pat reikalingas geras apšvietimas). Pirmieji daigai turėtų pasirodyti po 2-3 savaičių.
Ligos ir parazitai
Nors sukulentiniai augalai tikrai nėra lepūs, tačiau kartais ir juos užpuola ligos. Sukulentams pavojingiausias parazitas – miltuotasis skydamaris (jei augalą apninka šie parazitai, sukulento lapai atrodo tarsi nupurkšti vata). Pastebėję šiuos kenkėjus augalo lapus nuvalykite muilo tirpalu arba nupurkškite insekticidais. Jei augalas yra labai pažeistas, reikės planuoti jo persodinimą. Kartais sukulentiniai augalai nukenčia ir dėl paprasčiausio šviesos trūkumo – tokiu atveju sukulentas praranda savo formą. Jei taip nutiktų, pasirūpinkite, kad augalas gautų daugiau šviesos (pastatykite jį ant palangės, išneškite į terasą, ir pan.) Vis dėlto, prie didesnio šviesos kiekio augalą reikėtų pratinti palaipsniui – pernelyg staigūs pokyčiai sukulentą gali pražudyti. Taip pat šie augalai negali pakęsti pernelyg didelės drėgmės, todėl laistant sukulentinius augalus labai svarbu nepersistengti.
Taip pat skaitykite:
