Amarilis (lot. Amaryllis) – tai nuostabiais žiedais džiuginantis augalas, kuris yra populiarus daugelyje pasaulio šalių. Amarilio žiedai gali būti įvairių spalvų: balti, raudoni, rožiniai, oranžiniai ar margaspalviai. Šie kambariniai augalai išauga iš stambių, kriaušės formos svogūnėlių, kurių skersmuo siekia 2-4 cm. Šio augalo lapai išauga net iki 30-50 cm ilgio, o žiedai įprastai būna stambūs ir kvapnūs. Šių gėlių priežiūra nėra labai sudėtinga, tačiau reikalauja atidumo, todėl svarbu žinoti svarbiausias amarilio priežiūros taisykles.
Tinkama temperatūra
Nors amariliai yra gana ištvermingi augalai, tačiau jie negali pakęsti nei karščio, nei šalčio. Jiems puikiai tinka kambario temperatūra, o žiemą šios gėlės turėtų būti laikomos tokiose patalpose, kuriose oro temperatūra nenukrenta žemiau 10 laipsnių. Amarilis gali būti auginamas ir namuose, ir lauke, tačiau svarbu pasirūpinti, kad jo nepasiektų tiesioginiai saulės spinduliai.
Amarilio laistymas
Ramybės periodu amarilio laistyti nereikia. Vasario pabaigoje amarilis perkeliamas į šviesią vietą, ir laistomas gana gausiai, kol pasirodo maždaug 7-10 cm aukščio „strėlė“. Tuomet šio kambarinio augalo laistymas tampa ne toks intensyvus, nes priešingu atveju lapai gali išsiskleisti, o žiedai – taip ir nepasirodyti. Laistant svarbu pasirūpinti, kad vandens nepatektų ant augalo svogūnėlio viršaus.
Amarilio persodinimas
Amariliui baigus žydėti augalą persodinkite į žemių mišinį, kurį paruoškite iš lapinės arba durpinės žemės, mėšlinės, vėlėninės žemės ir smėlio (idealus santykis – 2:2:2:1). Į žemę įsodinkite du trečdalius svogūnėlio.
Amarilio tręšimas
Amarilius naudinga 2-3 kartus per mėnesį patręšti mineralinėmis trąšomis (jų galite įsigyti specializuotose sodininkų prekių parduotuvėse).
Žydėjimas
Jei siekiate, kad amarilis kuo gausiau žydėtų, ramybės periodu augalą laikykite sausoje, vėsioje patalpoje. Kai lapai tampa 5-10 cm aukščio, šią kambarinę gėlę perkelkite į šiltesnę vietą, pradėkite laistyti bei tręšti.
Amarilio dauginimas
Amariliai dauginami dukteriniais svogūnėliais (tokie augalai pražysta trečiaisiais arba ketvirtaisiais gyvenimo metais po pasodinimo). Taip pat šie augalai gali būti dauginami ir sėklomis, tačiau svarbu žinoti, kad tokie augalai pražysta tik praėjus 7-8 metams.
Ligos
Dažniausia ir pavojingiausia amarilių liga – stagonosporozė. Šis susirgimas pasireiškia ant žiedkočių ir lapų pasirodančiomis raudonomis dėmelėmis. Ilgainiui dėmelės ima didėti, įgyja rausvai rudą atspalvį, „žaizdos“ gali sutrūkinėti. Pastebėjus šį susirgimą svarbu perkelti augalą į vėsesnę, gerai vėdinamą patalpą. Gėlių augintojai rekomenduoja nupjauti pažeistas augalo dalis, o pjūvio vietas pabarstyti kaptano milteliais arba medžio anglimi. Taip pat patartina sergančių augalų svogūnėlius 2 valandoms pamerkti į 43,5 laipsnių vandenį arba į 0,75°/0 vario oksichlorido skiedinį.
