Prieskoninės žolelės ne tik suteikia maistui savitą skonį, bet taip pat yra ir labai naudingos. Taigi, nieko keisto, kad vasarą ir rudenį norime prisiskinti prieskoninių žolelių ir susidžiovinti jų žiemai. Nors prieskoninių augalų džiovinimas gali atrodyti gana elementarus, tačiau neretai tenka susidurti ir su tam tikrais keblumais – juk norime, kad išdžiovintos prieskoninės žolelės išlaikytų kvapnumą ir maistingąsias savybes. Taigi, ką svarbu žinoti apie prieskoninių žolelių džiovinimą?
Džiovinti ar šaldyti?
Planuojantys pasiruošti prieskoninių žolelių žiemai neretai kelia klausimą, ką vertėtų rinktis – džiovinimą ar šaldymą. Virtuvės šefai rekomenduoja džiovinti rozmarinus, mėtas, šalavijus, čiobrelius ir lauro lapus – galima tiesiog surišti jų kotelius ir pakabinti lapeliais į apačią (būtent čia susikaups aromatingosios prieskonių medžiagos). Petražoles, krapus, laiškinius česnakus ir bazilikus rekomenduojama šaldyti: tiesiog nuplaukite šiuos prieskoninius augalus, susmulkinkite ir sudėkite į orui nepralaidų indą (taip pat šiuos prieskoninius augalus galite padalinti „porcijomis“ ir šaldyti susuktus į foliją). Petražoles, krapus, laiškinius česnakus ir bazilikus taip pat galima šaldyti ledo formelėse: susmulkintus prieskoninius augalus užpilkite vandeniu ir užšaldykite. Tą patį galima padaryti ir su aliejumi – tokiu būdu užšaldytais prieskoniais galėsite paskaninti sriubas, įvairius kepinius ar salotas.
Taip pat skaitykite:
Kaip paruošti prieskoninius augalus džiovinimui?
Geriausia rinkti ką tik prasiskleidusių žolelių žiedus (juos patartina skinti po vidurdienio). Jei planuojate džiovinti rozmarinus, šalavijus ar čiobrelius, skabykite tik jų viršūnėles (jei šiuos prieskoninius augalus skabysite pernelyg dažnai, sustabdysite jų augimą). Jei planuojate džiovinti petražoles, mėtas ar laiškinių česnakų ūglius, šiuos augalus nupjaukite prie pat žemės – likusieji ūgliai gaus daugiau saulės šviesos ir sparčiau augs. Nuskintus lapus, ūglius ar žiedus nuplaukite, nusausinkite, ir pasirinkite tinkamiausią džiovinimo būdą.
Naudingiausi – natūraliai džiovinti prieskoniai
Jei turite galimybę, prieskonines žoleles džiovinkite lauke. Reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių, nes jų gaunančios žolelės praranda ne tik būdingą spalvą ir aromatą, bet taip pat ir sudėtyje esantį vitaminą C. Lauke džiovinamus prieskoninius augalus taip pat vertėtų saugoti nuo vabzdžių ir dulkių, o paskutiniame džiovinimo etape taip pat rekomenduojama prieskonius bent trumpai padžiovinti orkaitėje – tai užtikrins, kad žolelės būtų visiškai išdžiūvusios. Jei gyvenate mieste, ir neturite galimybės prieskonius džiovinti lauke, nuplautas ir nusausintas prieskonines žoleles sudėkite ant popierinio rankšluosčio, uždenkite popierinio rankšluosčio skiautele, ir kelias minutes pašildykite mikrobangų krosnelėje. Tuomet prieskonines žoleles sudėkite į stiklinę tarą, ir laikykite sausoje vėsioje vietoje.
Prieskoninių žolelių džiovinimas orkaitėje
Prieskonines žoleles taip pat galima džiovinti ir orkaitėje, tačiau svarbu pasirūpinti, kad temperatūra būtų ne aukštesnė nei 50 laipsnių Celsijaus (rekomenduojama palikti pravertas orkaitės dureles). Ruošdami prieskonines žoleles džiovinimui nuskabykite augalų lapelius, ir plonu sluoksniu išdėliokite juos ant sviestinio popieriaus.
Taip pat skaitykite:
Prieskoninių augalų džiovinimas specialioje džiovyklėje
Vis labiau populiarėja specialūs įrenginiai, kurie yra skirti vaisių, uogų ir grybų džiovinimui, tačiau jie taip pat puikiai tinka ir prieskoniniams augalams. Šiuolaikinės džiovyklės turi specialią funkciją, kuri padeda palaikyti ganėtinai žemą temperatūrą, todėl džiovinimas tampa gerokai sklandesnis. Džiovinimas specialiame įrenginyje įprastai trunka maždaug 10-15 valandų. Kai siekiama, kad džiovinami produktai išdžiūtų kiek įmanoma tolygiau, rekomenduojama kas kelias valandas sukeisti įrenginio padėklų vietas.
Kur laikyti išdžiovintas prieskonines žoleles?
Išdžiovintiems prieskoniniams augalams labiausiai tinka vėsi, tamsi patalpa, tačiau ne ką mažiau svarbu ir tai, kokioje taroje juos laikysite. Džiovintiems prieskoniams jokiu būdu netinka plastikiniai maišeliai ar indeliai – vertėtų rinktis stiklinę tarą arba drobinius maišelius. Svarbu pasirūpinti, kad patalpa, kurioje laikysite džiovinamus ir išdžiovintus prieskonius, būtų pakankamai gerai ventiliuojama, nes priešingu atveju žolelės gali imti pelyti.
Taip pat skaitykite:
Kad patiekalai būtų dar skanesni..
Kartais teigiama, kad džiovinti prieskoniniai augalai negali pakeisti šviežių, tačiau tai – ne visai tiesa. Jei laikysitės kelių paprastų patarimų, atsiskleis tikrasis džiovintų prieskonių skonis ir aromatas:
- Jei vietoj šviežių prieskonių naudosite džiovintus, jų berkite dvigubai mažiau nei nurodyta recepte (jei prieskonių pasirodys per mažai, jų galėsite pridėti pagal poreikį);
- Džiovintus prieskonius reikia pavirti ilgiau – tokiu būdu pasirūpinsite, kad atsiskleistų tikrasis prieskoninių augalų skonis ir aromatas;
- Jei naudosite prieskonines žoleles su kietais, sumedėjusiais stiebais (pavyzdžiui, čiobrelius ar rozmarinus), juos į patiekalus dėkite gaminimo pradžioje (jei šiuos prieskonius dėsite gaminimo pabaigoje, patiekalas gali būti kiek karstelėjęs;
- Bazilikas neturėtų būti verdamas pernelyg ilgai, nes šis prieskonis gali prarasti skonio ir aromato savybes;
- Jei siekiate, kad prieskoninių žolelių skonis būtų kiek įmanoma stipresnis, gamindami įpilkite šiek tiek riebalų. Jei prieskonines žoleles nuspręsite kepinti, būkite labai budrūs: jei tą darysite per ilgai, prieskoninius augalus galite paprasčiausiai sudeginti.
Jei laikysitės šių pagrindinių taisyklių, mėgstamomis prieskoninėmis žolelėmis galėsite mėgautis visais metų laikais. Taigi, tikrai verta šiek tiek pasistengti, tiesa?
