Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje moterys gimdo vis vėliau: 2007-aisiais vidutinis pirmąjį vaiką gimdančių moterų amžius buvo 27,6 m., 2012-aisiais – 29, o 2014-aisiais – jau siekė 30 metų (šiandien vidutinis motinystės amžius siekia 30-31 m.) Taip nutinka dėl įvairių priežasčių: pirmiausia vis daugiau moterų siekia išsilavinimo ir karjeros, prieš gimdant vaikus jos nori pakeliauti po pasaulį, įsigyti nuosavą būstą, ir t.t. Spėjama, kad po kelerių metų moterys pirmagimius gimdys dar vėliau, ir specialistai tame įžvelgia ne vien tik trūkumus: vėlyva motinystė taip pat turi ir nemažai privalumų. Taigi, kuo ypatinga vėlyva motinystė, ir ko galima tikėtis?
Medikai įspėja: vaisingumas su amžiumi mažėja
Vyresnėms nei 35 metų moterims neretai pasitaiko menstruacijų ciklų be ovuliacijos, todėl pastoti tokiame amžiuje gali būti sudėtinga. Ilgainiui lieka vis mažiau kiaušialąsčių, o po apvaisinimo joms yra sunkiau įsitvirtinti gimdoje. Žinoma, kiekvienos moters organizmas yra labai individualus, tačiau medikai teigia, kad lengviausiai moterys pastoja būdamos 24-26 metų amžiaus.
Taip pat skaitykite:
Gali prireikti genetiko konsultacijos
Vyresnės nei 35 metų moterys yra priskiriamos rizikos grupei, todėl pastojus rekomenduojama pasikonsultuoti su genetiku. Nors genetiniai tyrimai nėra privalomi, tačiau jie gali suteikti naudingos informacijos apie vaisiaus ligas (tarp jų ir apie Dauno bei Edvardso sindromus). Šios patologijos gali būti nustatomos ankstyvoje nėštumo stadijoje, todėl moterys turi galimybę įvertinti, ar yra pasiryžusios auginti genetine liga sergantį vaiką.
Dažniau atliekamas Cezario pjūvis
Moterims, kurios pirmą kartą gimdo būdamos 38 metų ar vyresnės, Cezario pjūvis atliekamas net dvigubai dažniau. Manoma, kad taip dažniausiai nutinka dėl medikų baimių, kad gimdymo metu kūdikiui gali kas nors nutikti – juk po gimdymo komplikacijų susilaukti antrojo vaiko gali būti dar sunkiau. Medikai teigia, kad su amžiumi gimdymo skausmai netampa stipresni, o gimdymo trukmė dažniausiai būna tokia pati.
Paprastesnis pasiruošimas
Jei pirmagimio nusprendžiama susilaukti perkopus 30 metų, pasiruošimas motinystei dažniausiai nebūna labai gąsdinantis. Nėštumas įprastai būna planuotas, todėl vaikelio laukimas tampa tikrai malonia patirtimi. Kai apie nėštumą sužino jaunos merginos, jos neretai ima panikuoti, baiminasi, kad nesugebės užtikrinti tinkamo vaiko auklėjimo, ir t.t. Vyresnės moterys jau yra įgijusios gyvenimiškos patirties, dažniausiai yra kur kas kantresnės ir gebančios sudėlioti visus taškus ant „i“.
Taip pat skaitykite:
Emocinis ir finansinis stabilumas
Mokslininkai teigia, kad susilaukti vaiko vyresniame amžiuje tikrai nėra bloga mintis. Nors gana dažnai nuogąstaujama, kad tėvelių susirinkimuose vaiko tėvai gali būti laikomi seneliais, ir vaikas dėl to jaus gėdą, tačiau svarbu suprasti, kad šiandien vėlyva motinystė yra visiškai natūralus reiškinys, ir tikrai neverta nuogąstauti, kad aplinkiniai jus už tai pasmerks. Nereikėtų pamiršti, kad kur kas svarbiau ne tai, kokia gimimo data yra nurodyta jūsų pase, bet tai, kaip jaučiatės jūs patys. Jei pirmagimio nusprendžiama susilaukti ganėtinai vėlai, vaiko tėvai dažniausiai jau turi susikūrę tvirtą pagrindą po kojomis ir yra emociškai stabilūs, taigi, vaikui bus galima suteikti viską, kas geriausia.
Vaikas gauna daugiau kokybiško dėmesio
Jauni tėveliai neretai studijuoja universitete, siekia karjeros, vyksta uždarbiauti į užsienį, ir t.t., todėl vaikas yra paliekamas seneliams ar auklei. Dėl nuolatinio skubėjimo savo atžalai ne visada pavyksta rasti pakankamai laiko, todėl vaikas gali jaustis vienišas ir atskirtas. Kas kita, jei pirmagimio nusprendžiama susilaukti sulaukus trisdešimties ar daugiau metų: tokio amžiaus tėvai dažniausiai yra sėslesni ir mažiau skubantys. Jei vaikui tėveliai kasdien skiria kokybiško dėmesio, jis auga kur kas labiau savimi pasitikintis, o ryšys su tėvais tampa stipresnis.
Efektyvesnis darbų paskirstymas
Galbūt bemiegės naktys jaunas mamas ne taip smarkiai išsunkia, tačiau jos ne visada geba efektyviai paskirstyti įvairioms užduotims skirtą laiką. Būtent todėl kartais nukenčia atliekamų darbų kokybė, ar dėl nuolatinio skubėjimo paprasčiausiai pamirštama pasirūpinti savimi. Vyresnės moterys dažniausiai yra linkusios tausoti savo energiją, joms paprasčiau susikaupti ir susitelkti į tam tikrą veiklą.
Taip pat skaitykite:
Galimai gabesni vaikai
Švedijoje buvo išanalizuoti 1,5 milijono gyventojų duomenys, kurie padėjo padaryti gana netikėtas išvadas: jei pirmagimį pagimdo 30-40 metų moteris, jos vaikai būna aukštesni, lieknesni ir labiau išsilavinę. Žinoma, tai tėra statistika: vėlyva motinystė negali užtikrinti, kad vaikai bus gabesni už savo bendraamžius, tačiau norėtųsi tuo tikėti, tiesa?
Didesnis pasitikėjimas savo jėgomis
Jaunos mamos neretai yra priklausomos nuo aplinkinių nuomonės: joms dažnai patarinėja mamos, anytos ar net kaimynės, todėl vaikas gali būti auginamas atsižvelgiant į kitų žmonių patarimus (deja, didžioji dalis patarimų šiomis dienomis nebėra pakankamai aktualūs ar tinkamai pritaikomi). Moterys, kurios pirmagimius gimdo sulaukusios 30 ar daugiau metų, įprastai labiau pasitiki savo jėgomis, joms nereikia patarimų iš šalies, todėl vaikais nėra auklėjamas tokiais metodais, kurie šiandien gali būti laikomi atgyvena.
