Norint palaikyti žmogaus organizmo veiklą, reikia įvairių maistinių medžiagų. Maisto produktai dažnai turi ne visas reikalingas medžiagas, todėl mūsų organizmui gresia išsekimas. Todėl tik valgydami įvairų maistą užtikriname, kad mityba būtų visavertė.
„Nusprendę atsisakyti kokių nors maisto produktų, turite pasirūpinti, kad visus reikiamus vitaminus, mineralus bei maistines medžiagas gausite valgydami kitus produktus. Jei norite įsitikinti, kad organizmui nieko netrūksta – profilaktiškai atlikite kraujo tyrimus“, – sako SYNLAB laboratorinės medicinos gydytoja Anneli Sepp.
Vegetarinės mitybos nauda
Vegetarinė mityba pasirenkama dėl įvairių priežasčių, tarp kurių dažniausios – ekologinės, ekonominės, religinės, etinės, sveikatos gerinimo. Tai toks mitybos būdas, kai iš raciono pašalinami gyvūninės kilmės produktai. Dažniausiai atsisakoma mėsos, gali būti vengiama kiaušinių, pieno produktų, žuvies. Racioną sudaro augalinės kilmės produktai, pavyzdžiui, kruopos, ankštinės daržovės, šakniavaisiai, sėklos, riešutai, daržovės, vaisiai, grybai. Toks racionas aprūpina žmogaus organizmą būtinomis maisto medžiagomis: skaidulomis, fitoestrogenais, antioksidantais, fitochemikalais, Omega-3 riebalų rūgštimis.
Atsiranda vis daugiau mokslinių tyrimų, įrodančių vegetarinės mitybos naudą lėtinių ligų profilaktikai. „Ne mitybos būdas, o raciono visavertiškumas yra sveikatos garantas“, – teigia klinikos „Dietos sistema“ gydytoja dietologė doc. dr. Edita Gavelienė. Yra keletas vegetarinės mitybos būdų, priklausomai nuo iš raciono išbraukto gyvūninės kilmės maisto bei vyraujančių augalinės kilmės produktų.
Vis dėlto tiek omnivarinės (visavalgis), tiek vegetarinės mitybos būdas gali būti nevisavertis. Kaip sako docentė, sveikatą užtikrina ne mitybos būdas, o pakankamas maisto medžiagų kiekis. Vegetariniam mitybos būdui jautresni vaikai, paaugliai, moterys, gausiai kraujuojančios per menstruacijas, senyvo amžiaus asmenys. „Žmogaus organizmo funkcionavimui, vystymuisi būtinos šešios grupės maisto medžiagų: baltymai, riebalai, angliavandeniai, vitaminai, mineralinės medžiagos, vanduo. Todėl asmenims, nevalgantiems tam tikrų maisto produktų, rekomenduojame periodiškai atlikti tyrimus iš kraujo ir įvertinti, ar su maistu gaunama pakankamai svarbiausių vitaminų ir mineralų“, – pasakoja gydytoja dietologė.
Kokius tyrimus atlikti?
Maitinantis tiek veganiškai, tiek omnivariškai, kaip pataria doc. dr. E. Gavelienė, reguliariai reikia atlikti tyrimus, kad įvertintumėte savo sveikatos būklę.
„Vienas iš svarbiausių vitaminų, kurį rekomenduoju vegetarams, yra B12. Jų trūkumas gali pasireikšti neurologiniais, atminties sutrikimais, depresija. Vitamino B12 šaltiniai – gyvūninės kilmės maisto produktai. Esant sumažėjusiam vitamino B12 kiekiui (norma 156–672 pmol/l), svarbu vartoti B12 praturtintus maisto produktus ar maisto papildus“, – pabrėžia Anneli Sepp.
Esminis amino rūgščių, baltymų, riebalų ir angliavandenių metabolizmo rodiklis yra folio rūgštis (vitaminas B9). Šis vitaminas svarbus nustatant neurologinių ir atminties sutrikimų, depresijos priežastis. Intensyvaus augimo ir nėštumo metu folio rūgšties poreikis didesnis. Folio rūgšties trūkumas nėščiajai didina vaisiaus nervinio vamzdelio defektų tikimybę. Esant skydliaukės hiperfunkcijai, gali būti nustatomas padidėjęs folio rūgšties kiekis. Kaip ir vitamino B12, folio rūgšties trūkumas sukelia makrocitinių anemijų. Ir vieno, ir kito vitamino trūkumas sukelia panašių kraujo pokyčių, todėl tik laboratoriniu tyrimu galima nustatyti, kurio vitamino trūksta. Jei nustatomas tik folio rūgšties trūkumas, gydyti vitamino B12 preparatais anemijų negalima.
„Be to, svarbu atkreipti dėmesį į geležį, ypač moterims. Geležies kiekį galima nustatyti feritino tyrimu, kuris leidžia įvertinti organizmo geležies atsargas, anemijos priežastis“, – sako laboratorijos gydytoja. Feritino tyrimą reiktų atlikti, jeigu skundžiatės nuovargiu, silpnumu, apetito stoka, ploni plaukai, nagai. Svarbu paminėti, kad geležies įsisavinimą stabdo kalciu praturtinti maisto produktai, didelis kavos, arbatos ir gaiviųjų gėrimų vartojimas.
Vitamino D svarba
2017 m. pavasarį atliktas „SYNLAB Lietuva“ tyrimas parodė, kad apie 89 proc. Lietuvos gyventojų trūksta vitamino D. Taip yra todėl, kad žmonės nežino savo pradinės vitamino D reikšmės, kiek vitamino D vienetų jiems reikia išgerti ir ar vartojamas papildas veiksmingas. „Trūkstant šio vitamino, dažnai jaučiamas nuovargis, gali kamuoti nugaros, sąnarių, krūtinės skausmai, padidėti svoris. Vitaminas D svarbus imuninei sistemai, kaulinio audinio mineralizacijai, antiinfekcinei organizmo apsaugai, hormono insulino gamybai audiniuose, ląstelių dauginimosi reguliacijai“, – pabrėžia laboratorijos gydytoja.
Be paminėtų tyrimų, aktualūs ir pagrindiniai sveikatos rodikliai: bendras kraujo tyrimas, gliukozė, glikozilintas hemoglobinas, bendras baltymas, albuminas, kreatininas, šlapalas ir lipidograma. „Šie tyrimai leidžia diagnozuoti ir stebėti ląstelių pokyčius, įvertinti angliavandenių apykaitą bei cukrinio diabeto riziką. Įvertinama inkstų funkcija ir ar fizinis krūvis organizmui nėra per didelis. Nustatant bendrą baltymą, galima įvertinti, ar pakankamai vartojama baltymų. Nors vegetariškame ar veganiškame maiste cholersterolio nėra daug, tačiau didesnis jo kiekis gali būti paveldimas genetiškai, todėl lipidograma yra svarbi įvertinant ne tik mitybą, bet ir užkirsti kelią širdies – kraujagyslių ligoms“, – teigia SYNLAB ekspertai.
Taip pat skaitykite:
Bent dieną prieš priduodant kraują tyrimui nevartoti alkoholio, ilgai nesikaitinti saulėje, nevartoti riebaus maisto, mažiau gerti kavos. Kraują tyrimams rekomenduojama priduoti ryte, nevalgius, negėrus kavos ar arbatos. Jeigu tokios galimybės nėra, rekomenduojama būti nevalgius 2–3 val, nerūkyti, prieš kraujo ėmimo procedūra pailsėti 10–15 min. Pageidautina dvi savaites nevartoti Vitamino D ir geležies preparatų. Laboratorinius tyrimus galite atlikti ir be gydytojo siuntimo.
