Jei kūno temperatūra tampa aukštesnė nei įprastai, dažniausiai galvojame, kad peršalome, tačiau svarbu žinoti, kad taip gali nutikti ir dėl kitų priežasčių. Taigi, kas tam gali turėti įtakos, ir kaip vertėtų elgtis?
1. Kūno temperatūra priklauso nuo paros meto
Net ir tada, jei esate visiškai sveiki, galite pastebėti, kad kūno temperatūra ryte ir vakare nėra tokia pati. Ryte kūno temperatūra dažniausiai yra maždaug puse laipsnio žemesnė nei vakare, todėl eidami miegoti nepulkite iš karto apsikamšyti patalais. Nyderlandų mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu buvo nustatyta, kad miego kokybė esant žemesnei oro temperatūrai yra kur kas geresnė!
2. 37 laipsnių kūno temperatūra gali laikytis pastoviai
Nors įprasta manyti, kad sveiko žmogaus kūno temperatūra yra 36,8 C, tačiau kiekvienoje taisyklėje pasitaiko išimčių. Kai kurių žmonių kūno temperatūra visada yra 37 laipsniai, tačiau tai nereiškia, kad jie nuolatos serga. Aukštesnė kūno temperatūra yra būdinga dirgliems ir hiperaktyviems žmonėms, tokia būklė yra būdinga net ketvirtadaliui 10-15 amžiaus paauglių.
Taip pat skaitykite:
3. Persirgtos infekcijos pasekmė
Jei sirgote virusine liga, nenustebkite, jei kurį laiką temperatūra išliks pakilusi. Medikų žargonu tai yra vadinama „temperatūrine uodega“, kurios laikui bėgant atsikratoma. Vis dėlto, jei kankina abejonės, ar tai yra normalu, patartina pasikonsultuoti su gydytoju.
4. Ilgas deginimasis ar buvimas pirtyje
Po deginimosi saulėje ar po kaitinimosi pirtyje galima pastebėti, kad kūno temperatūra tapo šiek tiek aukštesnė, ir tai visiškai normalu. Vis dėlto, jei jus taip pat kankina pykinimas ar galvos svaigimas, patartina nedelsti ir kuo skubiau kreiptis į gydytoją, – gali būti, kad patyrėte šilumos smūgį.
5. Rūkymas
Nors tai gali skambėti gana neįtikėtinai, tačiau rūkymas taip pat gali lemti laikinus kūno temperatūros pokyčius. Rūkymo metu į plaučius yra įtraukiami karšti dūmai, kurie sutrikdo organizmo termoreguliacinę funkciją. Plaučių paskirtis – vėsinti organizmą, tačiau tabako dūmai tai gali gerokai apsunkinti. Praėjus 20 minučių plaučiai ima funkcionuoti kaip anksčiau, tačiau tuomet, jei cigaretės traukiamos viena po kitos, galimas organizmo perkaitimas.
Taip pat skaitykite:
6. Aštrus maistas
Turbūt ne kartą teko pastebėti, kad valgant aštrius patiekalus ima rasoti veidas? Aštrūs prieskoniai (ypač Kajeno pipirai) taip pat gali lemti kūno temperatūros padidėjimą, nes jie aktyvina medžiagų apykaitą. Tokiu pat poveikiu pasižymi patiriamas stresas bei alkoholio vartojimas.
7. Lėtinių ligų požymis
Pakilusi temperatūra dažnai įspėja apie ūmias ligas, tačiau taip pat tai gali signalizuoti ir apie „pasislėpusius“ susirgimus, kurie nepasireiškia jokiais kitais simptomais. Pavyzdžiui, pakilusi temperatūra gali perspėti apie lėtines infekcines ligas, vėžį ar tuberkuliozę. Jei nerimaujate, kad pakilusi kūno temperatūra niekaip nenukrenta, kreipkitės į šeimos gydytoją, kuris paskirs reikalingus tyrimus.
Taip pat skaitykite:
8. Menstruacijų ciklas
Menstruacijų ciklo metu kūno temperatūra kinta, todėl moterys, taikančios natūralaus šeimos planavimo metodą, puikiai žino, kada artėja ovuliacija ir menstruacijos. Dėl organizmą veikiančių hormonų kūno temperatūra yra svyruojanti, tad tuomet, jei pastebite nežymius pokyčius, baimintis tikrai nereikėtų.
9. Aktyvi veikla
Sportuojant yra aktyvinama medžiagų apykaita, tad ir kūno temperatūra tampa aukštesnė. Nenustebkite, jei po tam tikros aktyvios veiklos kūno temperatūra bus pakilusi – ji tikrai pasikeis, kai šiek tiek pailsėsite.
10. Nėštumas
Pakilusi kūno temperatūra – tai vienas iš ankstyvųjų nėštumo požymių, kuris gali būti pastebimas dar anksčiau nei dingusios menstruacijos. Dažniausiai kūno temperatūra būna pakilusi pirmojo trimestro metu, o vėliau ji sumažėja iki įprastos. Nėštumo metu pakilusi kūno temperatūra yra siejama su intensyvesniu organizmo metabolizmu bei su hormonų pokyčiais.
Taip pat skaitykite:
Kada kūno temperatūrą reikėtų mažinti?
Kūno temperatūra gali svyruoti maždaug 0,8-1,2 C: tai priklauso nuo paros meto, fizinio aktyvumo, aplinkos temperatūros, ir t.t. Žemiausia kūno temperatūra būna 2-4 valandą nakties, kada medžiagų apykaita tampa lėčiausia, o aukščiausia temperatūra dažniausiai būna nuo 18 iki 22 valandos, po valgio ar daugiau pajudėjus. Nors dažnais atvejais temperatūra yra mažinama jau tada, kai ji pasiekia 37 laipsni ribą, tačiau taip elgtis nereikėtų. Jei temperatūra pakyla iki 38 laipsnių, ir daugiau nekyla, tokiu atveju taip pat nerekomenduojama vartoti temperatūrą mažinančių vaistų, nes pakilusi temperatūra reiškia, kad organizmas kovoja su infekcija (tokiu atveju labai svarbus poilsis ir pakankamas skysčių vartojimas). Jei temperatūra yra aukštesnė, ir toliau kyla, reikėtų susirūpinti, pasikonsultuoti su gydytoju, tai ima alinti organizmą, prarandama daug mikroelementų. Pastebėjus tam tikrus simptomus visada geriausia kreiptis į gydytoją, kuris galės paskirti reikiamus vaistus ar kitus gydymo metodus.
Kūno temperatūra gali ne tik padidėti, bet taip pat ir sumažėti. Nors į tai dažniausiai nekreipiama jokio dėmesio, tačiau tikrai be reikalo – tam tikrais atvejais tai gali įspėti apie rimtas ligas. Nors temperatūros pokyčiai kartais yra visai nekalti, tačiau tuomet, jei kankina abejonės, pasitarkite su šeimos gydytoju.
