Insultas – tai galvos smegenų pažeidimas, kurį sukelia smegenų kraujagyslės plyšimas, nutrūkusi tam tikros smegenų dalies kraujotaka arba kraujo išsiliejimas. Insultas dažniausiai ištinka vyresnio amžiaus žmones, tačiau tam tikrais atvejais insultu gali susirgti ir kūdikiai. Vaikus insultas gali ištikti dėl paveldimų ligų ar atsisluoksniavusių kraujagyslių, o suaugusiuosius insultas ištinka dėl kitų priežasčių (tam gali turėti įtakos žalingi įpročiai, tam tikros gyvenimo eigoje įgytos ligos, ir t.t.) Insulto liekamieji reiškiniai yra labai rimti, todėl svarbu ištikus insultui tinkamai sureaguoti, ir kuo skubiau kreiptis į medikus.
Insulto požymiai
Ištikus insultui įprastai pasireiškia ūmus vienos kūno pusės nusilpimas ar nutirpimas, judesio sutrikimai, paralyžius, kalbos sutrikimas, dvejinimasis akyse, pablogėjęs regėjimas, staiga užėjęs galvos svaigimas, stiprus galvos skausmas, atminties sutrikimas, orientacijos praradimas. Daugelis pacientų prieš ištinkant insultui nepastebi jokių simptomų, tačiau kartais jie pasirodo gana trumpą laiką (koordinacijos praradimas, kalbos sutrikimas ar vienos kūno pusės tirpimas gali pasirodyti vos kelioms minutėms), todėl pacientai į tai nesureaguoja. Vis dėlto, jei medicininė pagalba yra suteikiama praėjus 3-6 valandoms po pasirodžiusių pirmųjų požymių, insulto sukeltų liekamųjų reiškinių galima išvengti.
Taip pat skaitykite:
Jei įtariate, kad jus ištiko insultas..
Nors insulto požymiai yra gana tipiški, tačiau jie gali įspėti ir apie tam tikras kitas ligas. Jei Įtariate, kad jus ištiko insultas, atlikite keletą veiksmų, kurie padės nustatyti, ar jus užklupo ši apgaulinga liga:
- Pabandykite nusišypsoti: jei jus ištiko insultas, atlikti šią paprastą užduotį gali būti sunku;
- Pakelkite aukštyn abi rankas: ištikus insultui neretai nutirpsta viena kūno pusė;
- Pabandykite ištarti bet kokį sakinį;
- Iškiškite liežuvį: jei jus ištiko insultas, liežuvis bus pakrypęs į vieną pusę.
Šis paprastas testas gali būti taikomas ir tada, jei įtariate, kad jūsų aplinkoje esantį žmogų ištiko insultas. Jei nepavyks atlikti bent vienos šių užduočių, nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą.
Taip pat skaitykite:
Rizikos veiksniai
Gana dažnai insultas ištinka visiškai netikėtai, tačiau svarbu žinoti, kad tam turi įtakos įvairūs rizikos veiksniai:
- Amžius;
- Paveldimumas;
- Aterosklerozės pažeistos kraujagyslės;
- Širdies ligos (ypač širdies ritmo sutrikimai);
- Cukrinis diabetas;
- Rūkymas;
- Nesaikingas alkoholio vartojimas;
- Hormoninių kontraceptikų vartojimas;
- Įprotis valgyti riebų maistą;
- Aukštas cholesterolio kiekis;
- Didelis suvartojamos druskos kiekis;
- Fizinio aktyvumo stoka;
- Antsvoris;
- Migreniniai galvos skausmai;
- Aukštas kraujospūdis.
Insulto prevencija
Nors nė vienas mūsų nėra apsaugotas nuo insulto, tačiau jo tikimybė bus kur kas mažesnė, jei pasirūpinsite pakankamu fiziniu aktyvumu, sveikai maitinsitės ir atsisakysite žalingų įpročių. Taip pat svarbu laiku pastebėti ir gydyti hipertoninę ligą ir aterosklerozę. Bent kartą per metus pasitikrinkite cholesterolio kiekį kraujyje, stebėkite kraujospūdį. Pasistenkite išlaikyti optimalų kūno svorį, o tuomet, jei turite antsvorio, patartina susidaryti mitybos planą, kuris padės pasiekti normalų kūno svorį. Patartina mažinti suvartojamos druskos kiekį ir vengti riebaus maisto.
Insulto tipai
Skiriami du insulto tipai:
* Net 75-80 procentų pacientų ištinka išeminis insultas, kuris dar vadinamas smegenų infarktu. Išeminis insultas ištinka tada, kuomet trombas (retesniais atvejais – embolas) užkemša smegenų kraujagyslę. Trombai dažniausiai susiformuoja tose smegenų kraujagyslių vietose, kurios yra pažeistos aterosklerozės. Taip pat išeminį insultą gali sukelti aterosklerozinės plokštelės, kurios užkemša arba labai susiaurina kraujagyslių skersmenį. Embolai nuo trombų skiriasi tuo, kad jie susidaro ne smegenyse esančiose kraujagyslėse, tačiau atkeliavę iki smegenų įstringa siaurose kraujagyslėse. Jei insultą sukelia embolai, pacientui ima skaudėti galvą (dažnai – po sunkaus darbo). Išeminis insultas dažniausiai ištinka 55 metų ir vyresnius asmenis, tačiau pasitaiko ir išimčių (nuo 40 metų amžiaus rekomenduojama reguliariai tikrinti kraujospūdį). Apie 40 procentų pacientų išeminis insultas ištinka miegant.
* Hemoraginis insultas yra gerokai retesnis nei išeminis. Hemoraginis insultas ištinka tada, kai plyšus kraujagyslei kraujas išsilieja į smegenis. Šio tipo insultas dažniausiai ištinka dienos metu, neretai – po sunkaus fizinio darbo ar streso. Pacientas gali prarasti sąmonę ir kelioms valandoms ar net kelioms paroms pasinerti į komos būseną. Vėliau sąmonė ima aiškėti, tačiau juntamas galvos skausmas ir svaigimas, sutrinka kvėpavimas, gali atsirasti traukuliai, vienos kūno pusės paralyžius.
Insulto padariniai
Daugiau nei 50 procentų pacientų susiduria su laikinu arba nuolatiniu neįgalumu. Tik labai mažam pacientų skaičiui pavyksta išvengti liekamųjų insulto padarinių, nes į gydytojus dažniausiai kreipiamasi per vėlai. Maždaug ketvirtadalis pacientų po ištikto insulto gali gyventi savarankiškai, ir tik 10-15 procentų grįžta į įprastus darbus. Vienas dažniausių insulto padarinių – vienos kūno pusės paralyžius. Apie 80 procentų asmenų, kuriuos ištiko insultas, jaučia raumenų silpnumą, todėl jų judėjimas tampa ribotas, ir tai neigiamai atsiliepia gyvenimo kokybei. Taigi, insulto pasekmės gali būti net labi rimtos, todėl svarbu neignoruoti net ir greitai praėjusių simptomų: kuo skubiau kreipsitės į medikus, tuo didesnė tikimybė, kad insultas nepridarys pernelyg daug žalos.
