Peties skausmas – vienas iš dažnai pasitaikančių sveikatos sutrikimų, varginančių ne tik vyresnius, bet ir darbingo amžiaus žmones. Ką reikėtų žinoti apie peties skausmo priežastis bei kaip įveikti šias problemas, pasakoja kineziterapeutas Andrius Fedosejevas.
Pasak specialisto, šiuo negalavimu skundžiasi kas trečias į „Sveikatos gamos“ kineziterapijos kliniką ateinantis pacientas. Todėl kineziterapeutas įspėja, kad žmonės nelauktų, kol problema įsisenės. Pajutus pirmuosius simptomus, dažniausiai juos galima sustabdyti, tik svarbu laiku imtis tinkamų priemonių.
Kaip reikėtų elgtis pajutus pirmuosius peties sąnario sutrikimus?
Judesys – geriausia pagalba sąnariui, o ramybė ir peties saugojimas lemia sąnario sąstingį. Tad pajutus pirmuosius skausmus, nereikėtų nustoti judinti rankos. Priešingai, patogiose pozicijose ranka vertėtų naudotis kiek įmanoma daugiau. Jeigu skausmas juntamas naktį, galite gerti priešuždegiminių vaistų instrukcijoje nurodytomis dozėmis.
Jeigu per kelias dienas skausmas nepraeina, reikia kreiptis į specialistą, kad apžiūrėtų ir įvertintų petį bei paskirtų gydymą. Dažniausiai tai būna mankšta, kurios pakanka skausmui sumažinti ir panaikinti. Jei bus nustatytos rimtesnės bėdos, tuomet individualiai parenkamas gydymas.
Vis tik mankšta – geriausia pagalba peties sąnariui. Tad reikia nenustoti mankštintis, nes didžioji dalis skausmų praeina per 12 savaičių, atliekant gydymui skirtus pratimus kas antrą dieną.
Kokiais atvejais pajutus peties skausmą negalima delsti?
Reikėtų nedelsti, jei patyrėte peties traumą, pavyzdžiui, ant jo kritote, patempėte ar kitaip traumavote, ir iškart po nemalonaus incidento:
• pajutote, kad sumažėjo judesio amplitudė ar net negalite pakelti rankos;
• išgirdote kažkokius keistus, nemalonius garsus, sutraškėjimą;
• petys staigiai sutino;
• ar peties zonoje atsirado didelė mėlynė.
Tuomet reikėtų kuo skubiau keliauti į traumatologijos priimamąjį bei atlikti tyrimus, kad būtų įvertinta peties sąnario struktūrinė būklė. Jeigu bus nustatyti lūžiai, sausgyslių plyšimai ar kiti trauminiai pakitimai, o ne degeneraciniai, tuomet operacinis gydymas gali būti ir neskiriamas.
Kapsulitas – viena nemaloniausių diagnozių. Kaip gydyti?
Sustingęs, „užšalęs“ petys, arba kapsulitas, iki šios dienos dar nėra 100 proc. ištirtas. Tai ūminė, staigiai progresuojanti liga. Jos metu žmogus jaučia stiprų skausmą ir per pirmąją savaitę jau nebegali atlikti didžiosios dalies kasdienių judesių bei ženkliai sumažėja judesio amplitudė. Asmeniui sunku net susišukuoti ir apsirengti. Be to, nakties metu juntamas ūmus skausmas.
Dažniausiai šis negalavimas užklumpa 40–50 metų žmones. Kiek dažniau tai nutinka moterims. Kartais nustatomas potrauminis kapsulitas, kai kraujas išsilieja į sąnarį ir pažeidžia jo kapsulę.
Nors priežastys nėra gerai ištirtos, dažniausiai kapsulitą sukelia autoimuninės ligos, apimančios ir kitus kūno sąnarius bei jungiamąjį audinį. Kartais šią ligą lemia cukrinis diabetas ar hormonų disbalansas.
Rekomenduoju nesijaudinti ir nusiteikti, kad porą metų gali būti ribota peties judesių amplitudė. Pirmi trys mėnesiai – nemaloniausias, ūmiausias periodas. Kitą pusę metų petys išlieka sustingęs, vėliau pamažu judesių amplitudė laisvėja.
Kapsulitas – skausminga ir ūmi peties liga, todėl vos tik pajutę pirmuosius simptomus, nedelskite ir kreipkitės į specialistus. Jei „užšalusio“ peties diagnozė bus patvirtinta, greičiausiai Jums skirs priešuždegiminių vaistų, kad galėtumėte naktimis išsimiegoti. Vėliau, skausmui nurimus, Jums turėtų būti paskirta mankšta su kineziterapeuto priežiūra. Reabilitacija bus efektyvesnė, jei darysite paskirtus amplitudės, sąnario ir raumenų tempimo pratimus.
Kaip apsisaugoti nuo peties sąnario artrozės?
Peties sąnario artrozė – degeneracinio pobūdžio liga, dažniau varginanti vyresnio amžiaus žmones bei tuos, kurie dažnai ir intensyviai naudoja rankos judesius, bet turi silpnus peties raumenis.
Norite apsisaugoti nuo sąnario artrozės? Reguliariai mankštinkite petį ir stiprinkite jo raumenis. Kineziterapiniai pratimai padeda kontroliuoti nestiprius skausmus ir išlaikyti optimalią sąnario amplitudę.
Jeigu ilgą laiką jausite silpnus negalavimus, bet nieko nedarysite, laikui bėgant gali išsivystyti intensyvūs simptomai: skausmas ir tam tikrose pozicijose judėjimo amplitudžių ribojimai. Net kasdieniai judesiai tampa ypač skausmingi – sunku pakelti ranką, šukuotis ir persirengti. Todėl, jei nenorite sulaukti nemalonių pasekmių, būtina mankšta.
Kokiais atvejais reikalingas peties tyrimas?
Didžioji dalis peties sąnario skausmų nesusiję su struktūriniais pakitimais, sausgyslių plyšimais ar degeneracijomis, būdingomis 50 ir vyresnio amžiaus žmonėms. Todėl, vos tik pajutus lengvus peties sąnario simptomus, nereikėtų skubėti šviestis, daryti išsamių tyrimų. Jei vis tik nuspręsite priešingai, nenustebkite, kad atlikus rentgeno, ultragarso tyrimus ar magnetinį rezonansą bus rasti kažkokie pakitimai.
Visgi, net nežinant, kas vyksta peties viduje, vien tik vadovaujantis klinikiniais simptomais, galima parinkti tinkamus pratimus ir sėkmingai gydytis mankšta.
Kokia efektyviausia pagalba pajutus peties skausmą?
Kineziterapija naudinga visais peties skausmo atvejais. Peties sąnarys yra pats mobiliausias ir jį supa daugybė raumenų, nuo kurių būklės priklauso sąnario funkcija. Jei šie raumenys silpni, atsiranda įvairių nusiskundimų ir skausmų peties judesių metu, todėl taikant kineziterapiją ir gydomuosius pratimus išsprendžiama apie 90 proc. visų peties sąnario problemų.
Vieno iš dešimties sąnarių skausmo atvejų galbūt reikia rimtesnio, pavyzdžiui, chirurginio gydymo, tačiau verta prisiminti, kad po operacijos būtina petį grąžinti į normalią būklę. Vėlgi reikalingi pratimai ir tam tikros technikos, atliekamos rankomis, pavyzdžiui, sąnario mobilizacijos ir įvairūs tempimai.
Kineziterapeutas A. Fedosejevas pokalbį baigia akcentuodamas, kad peties skausmams gydyti mankšta yra viena naudingiausių reabilitacijos priemonių.