Baltmė (vitiligo) – tai liga, kuri medicininiu požiūriu yra visai nepavojinga, tačiau moraliniu ir estetiniu aspektu tai yra tikrai sunki liga. Ant odos atsirandančios pieno baltumo dėmės nekelia pavojaus sveikatai, tačiau šiuo susirgimu besiskundžiantys pacientai labai nerimauja dėl savo besikeičiančios išvaizdos. Baltme serga maždaug 1-2 proc. viso pasaulio žmonių – Lietuvoje šia liga skundžiasi apie 30 000 pacientų. Didžiausią nerimą kelia tai, kad baltmė neprognozuojamai progresuoja, todėl gydytojai negali nuspėti, kokia bus paciento odos būklė po mėnesio ar po metų.
Baltmės simptomai
Vitiligo pasireiškia ant kūno atsirandančiomis baltomis dėmėmis. Taip pat galimas ankstyvas plaukų, antakių ir blakstienų pražilimas, gali būti pastebimas burnos ar nosies gleivinės pablyškimas ar net akių spalvos pokyčiai. Atsiradę balti odos plotai „nenuspalvinami“ net ir deginimosi metu. Dažniausiai liga prasideda nuo mažyčio balto odos lopinėlio atsiradimo, o vėliau balti odos plotai gali plisti, atsiranda daugiau balkšvų dėmių. Jei vitiligo pažeidžia galvos odą, plaukai taip pat praranda savo spalvą. Baltmė pasireiškia vien tik vizualiniais pokyčiais – pacientas nejaučia skausmo ar kitų nemalonių simptomų.
Baltmės tipai
Skiriami keli baltmės plitimo tipai:
- Generalizuota baltmė: pieno baltumo dėmės plinta bet kurioje kūno vietoje, jos yra įvairaus dydžio ir formos (dažniausiai pastebimos simetriškos dėmės). Tai – dažniausiai diagnozuojama vitiligo forma;
- Segmentinė baltmė: baltos dėmės plinta vienoje kūno pusėje arba tik vienoje kūno dalyje. Ši vitiligo forma dažniausiai pasireiškia jauname paciento amžiuje, kelis metus progresuoja, o vėliau sustoja;
- Lokalizuota baltmė: dėmės padengia vos vieną kūno vietą. Kartais vitiligo plitimas sustoja ties vienu odos ploteliu, tačiau ji gali padengti ir kur kas didesnius odos plotus. Deja, numatyti ligos progresavimo eigą yra neįmanoma.
Baltmės priežastys
Baltmės priežastys iki šiol nėra aiškios. Vitiligo – vis dar yra viena didžiausių medicininių mįslių, tačiau šiandien pacientams jau gali būti siūlomas tam tikras gydymas. Apie 30 procentų baltme besiskundžiančių pacientų nurodo, kad šia liga sirgo bent vienas giminaitis, todėl galima manyti, kad vitiligo yra paveldimas susirgimas. Pastebėta, kad baltmės plitimą neretai lemia skydliaukės veiklos sutrikimai, infekcinės ligos, lėtinės vidaus organų ligos, anemija ir cukrinis diabetas. Taip pat manoma, kad vitiligo progresavimui gali turėti įtakos odos kontaktavimas su sintetiniais audiniais, apsinuodijimai, cheminiai odos pažeidimai, ir t.t. Jei patiriamas didelis stresas, baltmės simptomai dažniausiai paūmėja. Kai kurie mokslininkai teigia, kad vitiligo – tai autotoksinė arba autoimuninė liga, kai organizmas pats ima naikinti odą „dažančias” ląsteles. Baltmė gali pasireikšti bet kokiame paciento amžiuje, tačiau ši liga tik labai retais atvejais diagnozuojama vaikystėje ar senatvėje (šiuo susirgimu dažniausiai skundžiasi vyresni nei 20 metų pacientai).
Baltmės diagnozė
Vizito pas gydytoją metu pacientų klausinėjama apie odos ligas (taip pat ir apie jų giminaičių), apie darbo specifiką, laisvalaikio užsiėmimus, ir t.t. Išsamiai pateiktų duomenų analizė neretai padeda kur kas greičiau ir paprasčiau nustatyti susirgimus ir skirti tinkamą gydymą. Vienas iš baltmės tyrimo būdų – specialios lempos, skleidžiančios UV spinduliuotę, naudojimas. Jei diagnozė nėra pakankamai aiški, papildomai gali būti skiriami kraujo tyrimai ar odos biopsija. Jei pabalimas yra pastebimas nosies ar akių srityje, gali būti skiriamas siuntimas pas atitinkamos srities specialistą.
Baltmės gydymas
Specifinio baltmės gydymo vis dar nėra. Daliai pacientų gali pagelbėti gydymas ultravioletiniais spinduliais – taip paskatinama melatonino gamyba ir atnaujinama odos spalva (vis dėlto, toks gydymas nėra efektyvus, jei melanocitai yra visiškai suardyti). Pačioje ligos pradžioje gali pagelbėti prieuždegiminiai hormoniniai tepalai, kurie stabdo melanocitų ardymą (kartu gali būti rekomenduojama vartoti vitaminą D). Sunkesniais vitiligo atvejais gali prireikti imuninę sistemą modifikuojančio gydymo, kuris padeda stabdyti ligos plitimą. Jei balti odos plotai yra labai nedideli, gydytojai gali skirti lazerinį odos spalvos atstatymą. Kartais yra taikomi alternatyvūs baltmės gydymo metodai – tam gali tikti ginkmedžių lapų ekstraktas, folio rūgštis, vitaminų C ir B12 vartojimas, ir t.t. Įprastai alternatyvūs gydymo būdai yra derinami su fototerapija, kuri gerina odos pigmentaciją.
Mityba sergant baltme
Niekam ne paslaptis, kad tinkama mityba neretai gali būti pats geriausias vaistas nuo visų ligų. Sergant baltme pacientams rekomenduojama atnaujinti savo valgiaraštį: į jį rekomenduojama įtraukti produktų, kuriuose gausu vario ir cinko (šie mikroelementai padeda sustiprinti gydomųjų preparatų poveikį). Vario gausu kiaulės ir menkės kepenyse, kaulų ir galvos smegenyse, žuvyje, avienoje, petražolėse, špinatuose, morkose, kopūstuose, pomidoruose, riešutuose ir obuoliuose. Cinko gausu avižose, kukurūzuose, ryžiuose, burokėliuose, ankštinėse daržovėse, vynuogėse.
Taip pat skaitykite:
Svarbu žinoti, kad baltmės pažeisti plotai yra itin jautrūs UV spinduliams, todėl vasaros metu rekomenduojama naudoti tokius apsauginius kremus nuo saulės, kurių SPF yra ne mažesnis nei 30. Nors deginantis saulėje baltmės plotai neįdega, tačiau UV spinduliai gali smarkiai pažeisti odą.
