Vidurių užkietėjimas – tai būklė, kuomet nesituštinama 48 valandas ar dar ilgesnį laiką. Toks tuštinimosi sutrikimas vadinamas obstipacija, kuri vargina maždaug penktadalį viso pasaulio žmonių. Nustatyta, kad vidurių užkietėjimas dažniau vargina moteris ir asmenis, vyresnius nei 60 metų. Taip pat vidurių užkietėjimas gali pasireikšti ir po gimdymo ar operacijos. Jei kankina sunkus tuštinimasis, jaučiamas pilnumo jausmas, nėra tuštinimosi poreikio, išmatos tampa kietos, visa tai reiškia, kad užkietėjo viduriai.
Simptomai
Gali būti jaučiamas pastovus pilvo pūtimas, skrandžio skausmai ir pykinimas. Dažnai pilvas tampa kietas, kaupiasi dujos. Poreikis tuštintis atsiranda tik kas dvi dienas ar dar rečiau, išmatų kiekis paprastai būna mažas, tuštinimasis tampa sunkus, kartais – skausmingas. Tuštinimosi poreikis yra labai individualus: vieni pacientai vidurių užkietėjimu laiko tuštinimąsi kas antrą dieną, kiti – skausmingą tuštinimąsi, tačiau gydytojai teigia, kad vidurių užkietėjimu galima laikyti tuštinimąsi rečiau nei tris kartus per savaitę.
Taip pat skaitykite:
Vidurių užkietėjimo priežastys
Vidurių užkietėjimas tikrai nėra malonus, todėl norint išvengti nemalonių pojūčių, svarbu nustatyti vidurių užkietėjimo priežastis, ir jas pašalinti. Taigi, kas dažniausiai sukelia vidurių užkietėjimą?
- Rekomenduojama per dieną išgerti 8 stiklines vandens. Jei skysčių vartojimas nėra pakankamas, tai dažnai lemia vidurių užkietėjimą. Kartais, kai žmogui užkietėja viduriai, tereikia išgerti pakankamą kiekį skysčių ir viskas susitvarko.
- Viduriai gali užkietėti dėl nepakankamo skaidulinių medžiagų kiekio maiste. Jei vartojate daug gyvulinės kilmės produktų, ir valgote nepakankamai vaisių bei daržovių ir grūdinės kilmės produktų, tai taip pat gali būti vidurių užkietėjimo priežastimi. Specialistai rekomenduoja kasdien suvartoti 20-30 gramų elastinių skaidulų, ir tai gali pagerinti virškinimą (pavyzdžiui, 100 gramų juodos duonos yra apie 5 g elastinių skaidulų).
- Jei dirbate sėdimą darbą ir nepakankamai mankštinatės, tai taip pat gali būti vidurių užkietėjimo priežastimi. Labai svarbu kasdien šiek tiek laiko skirti mankštai, o tuomet, jei tam nėra laiko, padėti gali paprasčiausias vaikščiojimas pėsčiomis. Taigi, kartais gali pagelbėti ir tam tikrų įpročių keitimas (pavyzdžiui, į parduotuvę žingsniuokite pėsčiomis, o ne važiuokite automobiliu, kaip esate pratę).
- Vidurių užkietėjimą gali lemti ir tam tikros ligos, pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromas (DŽS). Vidurių užkietėjimą gali keisti ir viduriavimas, lydimas pilvo skausmų. Šia liga kai kurie žmonės gali sirgti visą gyvenime, tačiau atliekant tyrimus nebus aptinkama jokių pakitimų. Tuštinimosi pokyčius dažnu atveju lemia stresas.
- Įvairių vaistų vartojimas taip pat gali turėti įtakos vidurių užkietėjimui. Dažniausiai tuštinimosi pokyčius lemia vaistai nuo skausmo, skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai, geležies papildai, vaistai nuo depresijos, epilepsijos, šlapimą skatinantys vaistai.
- Gyvenimo būdo pokyčiai – tai dar viena dažna vidurių užkietėjimo priežastis. Viduriai gali užkietėti kelionių metu, keičiant gyvenamąją vietą. Vidurių užkietėjimas dažnai pasireiškia nėščioms moterims ir senyvo amžiaus žmonėms. Taip pat ši problema vargina ir po įvairių atliktų operacijų.
- Kartais ilgalaikį vidurių užkietėjimą lemia piktnaudžiavimas laisvinamaisiais vaistais. Dažnai laisvinamuosius vaistus geria vyresnio amžiaus žmonės, kurie mano, kad tai gali padėti išsituštinti kartą per dieną. Vis dėlto, nuo dažno šių vaistų vartojimo gali atsirasti priklausomybė, ir tai gali sukelti storosios žarnos sutrikimus.
- Jei ignoruojamas poreikis tuštintis, tai taip pat gali sukelti vidurių užkietėjimą. Nemaža dalis žmonių jaučiasi nepatogiai, jei tenka tuštintis darbe, svečiuose ar viešuosiuose tualetuose, todėl tuštinimąsi atideda tam laikui, kada grįš į namus. Taip daryti tikrai nereikėtų, nes tuštinimosi atidėjimas gali lemti pilvo skausmus ir sunkumą išsituštinti. Gydytojai rekomenduoja pratinti organizmą prie rutinos – paskirkite laiką tuštinimuisi (pavyzdžiui, po pusryčių), ir jums nereikės patirti diskomforto tuštinantis ne namuose.
- Neurologinės ligos taip pat gali turėti įtakos vidurių užkietėjimui. Dažniausiai tuštinimosi sutrikimus kenčia sergantys išsėtine skleroze, Parkinsono liga, raudonąja vilklige, cukriniu diabetu, ir t.t. Susilpnėjusi arba sustiprėjusi skydliaukės funkcija taip pat turi įtakos tuštinimosi sutrikimams.
- Tiesiosios arba storosios žarnos ligos – tai dar viena priežastis, kuri lemia vidurių užkietėjimą. Jei vidurių užkietėjimas vargina dažnai, būdai, galintys įveikti šį negalavimą, nėra veiksmingi, rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kuris nustatys, ar nėra žarnyno pakitimų.
Nors vidurių užkietėjimas gali atrodyti kaip paprastas sutrikimas, tačiau pasekmės gali būti labai rimtos. Hemorojus – tai dažnai pasitaikanti liga, kada kenčiami sunkumai tuštinantis. Atsiradę hemorojiniai mazgai gali būti gydomi specialiais tepalais, o tuomet, jei tai nepadeda, gali būti paskiriama operacija. Taip pat sukietėjusios išmatos gali sudaryti kamštį, kuris turi būti minkštinamas, o vėliau – pašalinamas. Taigi, jei užkietėja viduriai, labai svarbu neignoruoti šio sveikatos sutrikimo, ir ieškoti būdų, kaip būtų galima išspręsti šią problemą. Kartais tereikia išgerti daugiau vandens, pakeisti mitybos įpročius, ar daugiau mankštintis. Jei tai nepadeda, gydytojas gali paskirti tinkamų vaistų.
