Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) yra funkcinis virškinamojo trakto sutrikimas, kuris pasireiškia pilvo skausmais bei pakitusiu tuštinimusi. Šį negalavimą bent kartą gyvenime patiria maždaug ketvirtadalis žmonių, tačiau dėl jo ne visada yra kreipiamasi į gydytojus. Kartais su negalavimais susitaikoma, arba jie pasireiškia gana retai, tačiau tam tikrais atvejais dirgliosios žarnos sindromas apsunkina kasdienybę ir tokiais atvejais vertėtų ieškoti išeičių, kaip būtų galima to išvengti. Dirgliosios žarnos sindromas dažniausiai pasireiškia 25-50 metų asmenims, moterys šiuo sutrikimu skundžiasi dažniau nei vyrai.
Dirgliosios žarnos sindromo priežastys
Dirgliosios žarnos sindromo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau yra žinoma, kad tam turi įtakos žarnyno ligos, kuriomis persirgta praeityje, infekcijos, stresas, antibiotikų vartojimas, netinkama mityba ir psichologiniai veiksniai. Nuo dirgliosios žarnos sindromo neretai kenčiama išvykus į kelionę, o grįžus namo simptomai paprasčiausiai išnyksta.
DŽS simptomai
- Neįprastas pilvo skausmas (keičiasi skausmo vieta ir pobūdis, neretai negalavimai jaučiami po valgio);
- Padažnėjęs arba paretėjęs tuštinimosi dažnis – daugiau nei tris kartus per dieną arba mažiau nei tris kartus per savaitę;
- Viduriavimas, kurį gali keisti vidurių užkietėjimas;
- Pilvo pūtimas;
- Tempimo jausmas pilvo srityje;
- Ne visiško išsituštinimo pojūtis;
- Išmatose pastebimos gleivės;
- Taip pat gali būti pastebimi ir su tuštinimusi nesusiję simptomai: galvos, raumenų arba stuburo skausmas, nemiga, sutrikusi šlapimo pūslės funkcija, gali būti jaučiamas šleikštulys, ankstyvas sotumo jausmas, deginimas už krūtinkaulio.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Į gydytoją reikėtų kreiptis tada, jei dėl dirgliosios žarnos sindromo suprastėja gyvenimo kokybė. Nors tai nėra sveikatai pavojingas negalavimas, tačiau jei tai kelia rūpesčių, reikėtų ieškoti būdų, kaip to išvengti. DŽS sukelia tam tikri dirgikliai, kuriuos pašalinus galima sumažinti ar net pamiršti DŽS keliamus nepatogumus. Dirgikliais gali būti stresas, įvairios ligos, vartojami vaistai ar neracionali mityba. Kai kuriais atvejais užtenka pakeisti mitybos įpročius, kad būtų galima išvengti nemalonių pojūčių. Neretais atvejais į gydytojus kreipiasi tie pacientai, kurie kenčia nuo nerimo sutrikimo, depresijos, tam tikrų fobijų, ir t.t. Psichologinės DŽS priežastys yra dažnas reiškinys, tačiau dirgliosios žarnos sindromas nėra psichikos sutrikimų simptomas. Esant stresinėms situacijoms DŽS gali pasireikšti ir visiškai sveikiems žmonėms. Pacientams neretai nerimą kelia ir tai, kad atlikus tyrimus nerandama jokios ligos.
Taip pat skaitykite:
Kokie tyrimai atliekami?
- Kraujo tyrimas atliekamas tada, kai norim nustatyti, ar nėra uždegimo sukeltų pakitimų;
- Atliekamas išmatų tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti, ar jose nėra kraujo;
- 40-50 metų asmenims atliekama kolonoskopija, kuri padeda nustatyti storosios žarnos onkologinius susirgimus.
Taip pat gali būti atliekami ir kiti tyrimai, priklausomai nuo paciento nusiskundimų.
Dirgliosios žarnos sindromo gydymas
- Gali būti skiriami vaistai, atpalaiduojantys lygiuosius žarnyno raumenis ir neleidžiantys susidaryti žarnyno spazmams;
- Jei užkietėja viduriai, svarbu pasirūpinti pakankamu išgeriamų skysčių kiekiu. Kaip jau minėta, DŽS neretai pasireiškia kelionių metu, ir tai gali būti susiję su nepakankamu skysčių vartojimu – per parą reikėtų išgerti 1,5-2 l vandens. Užkietėjus viduriams taip pat rekomenduojama valgyti daugiau vaisių, daržovių bei skaidulinių medžiagų turinčių produktų;
- Jei viduriuojama, pagelbės ryžiai, manų košė, kisielius, mėlynės;
- Jei pučia vidurius, gali pagelbėti krapai ar kmynų arbata;
- Jei DŽS sukelia psichologiniai veiksniai, gali pagelbėti gydytojo skirti vaistai.
Taip pat skaitykite:
Svarbu tinkama mityba
Kai kenčiama nuo tam tikrų virškinamojo trakto sutrikimų, svarbu tinkamai pakoreguoti mitybą. Gydytojas gali patarti, kokius produktus vertėtų įtraukti į mitybos racioną ir kurių vertėtų atsisakyti. Turbūt daugelis supranta, kaip svarbu riboti suvalgomų saldumynų kiekį, taip pat nesveika dažnai valgyti daug angliavandenių turinčio maisto. Į mitybos racioną rekomenduojama įtraukti daugiau skaidulų bei ląstelienos turinčio maisto, taip pat žuvies, mėsos patiekalų. Tiesa riebią mėsą geriau pakeisti liesesne. Gydytojai dažnai pacientams rekomenduoja rašyti mitybos dienoraštį, kuriame kiekvieną dieną būtų žymima, kas buvo valgoma, ir kokia tą dieną buvo savijauta (ar nepasireiškė DŽS būdingi simptomai). Toks stebįjimas gali padėti suprasti, kurių maisto produktų vertėtų atsisakyti, o kuriuos reikėtų valgyti dažniau. Nors nėra įrodymų, kad sveika mityba gali padėti išvengti dirgliosios žarnos sindromo simptomų, tačiau tai gali padėti juos palengvinti ir pagerinti bendrą savijautą.
Dirgliosios žarnos sindromas yra gana dažnas sutrikimas ir nors kartais pacientams jis kelia siaubą, svarbu žinoti, kad tai nėra sunki liga, paprastai tai net nėra pavojinga. Visgi niekada negalime būti iki galo tikri, kad mus vargina būtent DŽS, todėl negalavimui užsitęsus vertėtų kreiptis į gydytoją.
